JAV Aplinkos apsaugos agentūros (angl. EPA – Environmental Protection Agency) ir Nacionalinės orų tarnybos (angl. NWS – National Weather Service) nustatytas UV indeksas buvo didelis žingsnis visuomenės švietimo link. Šiuo metu retas kuris nežino apie ultravioletinių spindulių keliamą grėsmę, nudegimų saulėje ar vėžio riziką. Bet ar žinote, kad UV ir kita saulės spinduliuotė gali taip pakenkti žmogaus akims, kas gali baigtis laikinu regėjimo netekimu?
Žalingas UV poveikis
Norint apsaugoti akis nuo žalingo saulės spinduliuotės poveikio, jūsų saulės akiniai turėtų būti 100 proc. nepralaidūs UV ir sugerti didžiąją dalį artimojo ultravioleto. Taip pat turite atkreiptį dėmesį į akinių nuo saulės rėmelius: jie turėtų priglusti tiek prie Jūsų smilkinių sričių, tiek prie antakių, kad spinduliuotė nepatektų per šoninius akinių kraštelius. Norint visiškai apsisaugoti nuo žalingo spindulių poveikio, patariama papildomai dėvėti kepuraites ar skrybėles.
Turėtumėte žinoti, kad žmogaus akis ultravioletinių spindulių matyti negali. Spinduliuotė skirstoma į tris tipus – A, B ir C:
UVA – artimiausi regimajai sričiai spinduliai. Jų bangos ilgis didesnis nei B ar C tipo, tačiau turimos energijos užtenka prasiskverbti per rageną ir pasiekti lęšiuką ar akies tinklainę. Ilgalaikė apšvita UVA spinduliais siejama su keletu tipų kataraktų išsivystimu.
UVB – trumpesnio bangos ilgio nei UVA, bet ilgesnio nei UVC spinduliai. Didžioji šios spinduliuotės dalis sugeriama ozono sluoksnio, tačiau dalis vis tik pasiekia Žemės paviršių. Maža tokios spinduliuotės apšvita stimuliuoja melanino (odos pigmento) gamybą ir mūsų oda patamsėja. Didėjant UVB apšvitos dozėms odos patamsėjimą keičia saulės nudegimai ir auga tikimybė susirgti odos vėžiu. Jei ieškote kaltų dėl dėmėtos ar susiraukšlėjusios odos, galite padėkoti UVB spinduliuotei: ji „padeda“ kuo anksčiau susenti jūsų odai.
UVC – didžiausios energijos UV spinduliai. Žalingiausi jūsų sveikatai, ypač odai ir akims. Manoma, kad ozono sluoksnis absorbuoja visą UVC spinduliuotę, tačiau tai nereiškia, kad šie spinduliai nepasiekia Žemės paviršiaus, nes ozono sluoksnis degraduoja.
UV žala sveikatai gali pasireikšti įvairiai. Kaip pavyzdys – UVB spinduliuotės perdozavimas skatina junginės degeneravimą (tai plėvelė, jungianti vokus su akies obuoliu) degeneravimą: atsiranda geltonos dėmelės, arba netgi išsivysto akies vyzdžio pažaida. Šie darinukai ant akies paviršiaus trigdo ne tik regą, bet gali sukelti ir ragenos pažaidų.
Beje, intensyvi, kad ir trumpalaikė, apšvita UVB spinduliais gali sukelti junginės ar ragenos nudegimų. Ar esate patyrę keistą jausmą ir netgi skausmą akyse, kai Jūs saulėtą dieną, ypatingai jei tai žiemos metas ir aplink yra sniego, iš tamsios patalpos išeinate į lauką? Manau, kad esate. Įsivaizduokite, kad tokį efektą pastipriname – atidarome „ozono vartus“ ir įleidžiame dozę UVB. Mūsų akis – „nudegs“. Ragena gali labai skausmingai ir stipriai padidėti. Žmogus gali net netekti regėjimo 24-48 valandoms. Todėl slidinėjant kalnuose nepamatysi pramogautojo be akinių.
Didelės energijos regimosios šviesos įtaka
Dar vienas „baubas“ – didelės energijos regima šviesa (angl. HEV – high energy visible), arba kitaip – mėlyna šviesa, ilgesnio bangos ilgio nei UV spinduliuotė. Tokia spinduliuotė geba prasiskverbti giliai į akį ir gali sukelti tinklainės pažaidas. Pasak 2008 Europoje atliktos studijos, išspausdintos Archives of Ophthalmology, HEV spinduliuotė turi įtakos geltonosios dėmės akyje degeneracijai, ypač kai kraujyje pasireiškia vitamino C ar kitų antioksidantų trūkumas.
Rizikos veiksniai aplinkoje
Jei sate lauke, UV spinduliai gali sukelti problemų Jūsų akims. Akių pažaidos nuo UV ir HEV apšvitos tikimybė priklauso nuo keleto faktorių ir gali kisti. Pagrindiniai įtakos veiksniai:
Geografinė padėtis. UV apšvitos dozės didžiausios ties Žemės pusiauju. Kuo toliau nuo pusiaujo, tuo UV ir HEV apšvitos tikimybė mažesnė.
Aukštuma. Į kuo aukštesnį kalną lipsite, tuo didesnę UV apšvitą patirsite.
Paros metas. Vaikai žino, kad naktį degintis – “neapsimoka”. Bet jie turbūt nežino, kad UV ir HEV apšvita didžiausia saulei aukštai pakilus, maždaug nuo 10 iki 14 valndos.
Aplinka. UV ir HEV apšvitos lygmenys didžiausi atvirose vietovės, ypač kai yra šviesą atspindinčių paviršių, tokių kaip sniegas ar smėlis. Snieguotoje aplinkoje jūsų akys patirs beveik dvigubą UV apšvitą. Gyvenamosiose vietovėse, ypač ten, kur aukšti pastatai meta ant gatvių šešėlį, UV lygmenys daug mažesni.
Vaistiniai preaparatai. Jūsų kūno jautrumas UV ir HEV spinduliuotei gali padidėti, jei vartojate kai kuriuos medikamentus, tokius kaip tatraciklinas, sulfonamidai, kontraceptiniai preaparatai, diuretikai ar trankviliantai.
Debesuotumas. Galbūt nustebsite, tačiau debesys absorbuoja tik mažą dalį UV spinduliuotės. UV spinduliai daug skvarbesni, nei regima šviesa, todėl lengvai prasiskverbia per debesis. Netgi debesuotą dieną galimi neigiami padariniai Jūsų sveikatai dėl UV spinduliuotės.
Norite sužinoti, koks UV indeksas šiandien Lietuvoje?
Visame pasaulyje UV spinduliuotės intensyvumą nusako UV indeksas (UVI). Kuo jis didesnis, tuo ir tikimybė patirti neigiamų sveikatai padarinių didesnė. Indekso skalė – nuo 1 iki 11+. UV indeksą kasdien nustato hidrometeorologijos tarnybos. Norite sužinoti, koks jis šiandien Lietuvoje? Spustelėkite čia. UVI padeda įvertinti apsaugos nuo Saulės reikalingumo laipsnį. Rekomenduojama apsauga pagal Lietuvos hidrometoroligijos tarnybą:
1-2 – UVI žemas, apsaugos lygis minimalus (gali būti skrybėlė);
3-5 – UVI vidutinis, apsauga – skrybėlė, akiniai, apsauginis kremas nuo saulės (apsaugos faktorius (SAF) ne mažesnis kaip 20);
6-7 – UVI aukštas, apsauga – kas išvardinta aukščiau, o nuo 11 iki 15 val. geriau būti pavėsyje.
8-11 – UVI labai aukštas, ekstremali apsauga, t. y. geriau į lauką neiti.
UV apsaugos lygis vaikams – didesnis
UV poveikis – kumuliacinis, t.y. kuo ilgiau būname saulėje, tuo didesnis pavojus. Tai žinodami, turite pasirūpinti reikiama vaikų apsauga nuo saulės. Jie daugiau laiko praleidžia lauke nei suaugusieji.
Apskaičiuota, kad 50 proc. UV apšvitos žmogus patiria iki sulaukdamas 18 metų. Nepamirškite gimtadienio proga ar kitos šventės proga savo atžalai, broliukui, sesutei ar kaimyno vaikui padovanoti kokybiškų akinių nuo saulės. Beje, reikėtų vaikus skatinti dėvėti kepurėles, skrybėlaites ar „panamas“. Mergaitėms tikriausiai patiktų ir balti skėčiai.
Akiniai nuo saulės
Kokybiška akių apsauga nuo saulės būnant lauke – visuomet rekomenduotina.
Ieškokite akinių su UVA, UVB filtrais. Okulistas jum tikrai padės išsirinkti akinius, nepraleidžiančius UV ir HEV spinduliuotės. Patariame rinktis akinius didesniais lęšiais arba prigludusius arčiau akiduobių – taip apsaugosite ne tik akis, bet ir jautrią odą aplink jas.
Kokybiškų saulės akinių lęšių UV spindulių sugertis nepriklauso nuo jų spalvos: šviesiai geltonas saulės akinių lęšiukas apsaugo jus nuo UV lygiai taip pat, kaip ir tamsiai pilkas. Stilistai tuo džiaugiasi ir naudojasi, o jūs?
Šiek tiek kitokia situacija kalbant apie HEV spindulius. HEV spinduliams svarbu ir akinių lęšiuko spalva. HEV spindulių prevencijai geriausiai tinka bronzinės, varinės ar raudonos-rudos spalvos lęšiukai.
Ar žinote, kad:
Ne visi akiniai nuo saulės sulaiko 100 proc. UV spindulių, tačiau beveik visi akiniai sulaiko dalį HEV spinduliuotės, tiesiog kai kurios spalvos – daug efektyvesnės.
Nenusiimkite akinių nuo saulės net jei esate šešėlyje. Buvimas šešėlyje neapsaugo nuo UV spindulių, kurie atsispindi nuo pastatų, ženklų ar kitų paviršių.
Akiniai nuo saulės ypatingai svarbūs žiemą, kai sniegas gali atspindėti iki 80 proc. saulės UV spindulių. Neslidinėkite kalnuose be akinių nuo saulės.
Jei nešiojate linzes su UV apsauga, tai nereiškia, kad Jums nereikia akinių nuo saulės. Jūsų atveju – apsaugoti akies organai po linze, tačiau jautri oda aplink akis ir dalinai junginė visgi lieka be apsaugos.
Šviežias sniegas atspindi daugiau kaip 80 proc. įdegį lemiančios UV;
Daugiau kaip 50 proc. dienos UV dozės tenka intervalui tarp 11 ir 14 val. (saulės laiku);
Ploni debesys gali praleisti daugiau kaip 90 proc. UV;
Kylant aukštyn, UV spinduliuotė didėja apie 4 proc. kas 300 m;
Smėlis atspindi iki 25 proc. UV;
Dirbantys viduje gauna tik 0,2–0,1 UV to kiekio, kurį gauna dirbantys lauke;
Vanduo praleidžia apie 95 proc. UV, 40 proc. prasiskverbia iki 0,5 m gylio.
Ultravioletinės spinduliuotės poveikio nereikėtų sieti su kūno įkaitimu. Šilumą mums neša infraraudonieji spinduliai, o UV poveikis pastebimas tik po kelių valandų. Lygiai taip pat nereikėtų apsigauti, jeigu kūną vėsina lengvas vėjelis – UV vis tiek jus veikia.
Nors čia privardijome nemažai saulės sukeliamų “baubų”, nereikia bijoti vaikšcioti atvirame gryname ore. Tinkama apsauga ir supratimas leidžia mėgautis saulės spinduliais.
Parengta pagal Erinn Morgan ir Liz Segre bei “Proportion of lifetime UV dose received by age 18, what Stern et al. actually said in 1986. Journal of Investigative Dermatology. May 2005” ir www.meteo.lt