Sausainių gamintojai gavo įspėjimą dėl termino „natūralus produktas“ vartojimo

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), nustačiusi, kad prekinio ženklo „Grany“ sausainių su kokosų drožlėmis, kakavinių sausainių ir sausainių „Original“ ženklinimo etiketėje pateikta informacija neatitinka teisės aktų reikalavimų ir gali klaidinti vartotojus dėl šių produktų išskirtinumo, įspėjo Ispanijos gamintoją Lietuvoje atstovaujančią ir sausainius platinančią bendrovę „Kraft Foods Lietuva“. Tačiau pati įmonė teigia nieko blogo nepadariusi ir aiškina, kad ant pakuočių pateiktą informaciją galinti patvirtinti sertifikatais.

VMVT nustatė pažeidimų

VMVT inspektoriai, vertindami įvairių gamintojų tiekiamų maisto produktų ženklinimą, nustatė, kad prekinio ženklo „Grany“ sausainių su kokosų drožlėmis, kakavinių sausainių ir sausainių „Original“ ženklinimo etiketėje pateikta informacija „100 % natūralios kilmės sudedamosios dalys“ neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų.

„Toks užrašas apie produkto gamyboje naudojamas tik natūralias žaliavas vartotojams gali sudaryti klaidinantį įspūdį, kad kitų gamintojų panašios sudėties sausainiai yra pagaminti iš nenatūralios kilmės ar sintetinių sudedamųjų dalių. Tačiau išanalizavus analogiškų produktų sudėtį, galima pastebėti, kad visų panašių sausainių gamyboje naudojamos tos pačios arba panašios sudėtinės dalys, ar jų pirminiai produktai. Tokios žaliavos, kaip kviečiai, cukranendrės, kiaušiniai, kokosai, pienas ir kt., yra užauginamos ūkiuose arba tiesiog surenkamos bei apdirbamos, o ne susintetinamos dirbtiniu būdu. Be to, teiginys „100 % natūralios kilmės sudedamosios dalys“ gali sukelti vartotojo lūkestį, kad gaminamame produkte nėra naudojama maisto priedų, nesvarbu, kokia jų kilmė,“ – aiškino VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Ona Sužiedelytė.

Specialistės teigimu, gamintojai turėtų atkreipti dėmesį, kad termino „natūralus“, „natūraliai“ ir pan. vartojimas maisto produktų ženklinime yra labai ribotas. Teisės aktuose yra išskiriami tik 4 atvejai, kada maisto produktų ženklinime galima vartoti šį teiginį: kai maisto produktas natūraliai turi mažai kalorijų, jame natūraliai mažai riebalų ir cukrų, daug baltymų, kai ženklinime pažymimi natūralaus mineralinio vandens, natūralaus vaisių ir uogų vyno ar natūralių kvapiųjų medžiagų pavadinimai.

Teisės aktai nustato, kad ženklinimas ir jo būdai neturi klaidinti pirkėjo dėl maisto produkto charakteristikų, taip pat neturi duoti užuominų apie ypatingas kurio nors maisto produkto savybes, jeigu tokias pat turi visi panašūs gaminiai.

Įmonė kaltės neįžvelgia

Pati bendrovė „Kraft Foods Lietuva“ su jai skirtu VMVT įspėjimu nesutinka, pridurdama, kad iki šiol iš šios tarnybos dar negavo jokio oficialaus pranešimo apie nustatytus tvarkos pažeidimus.

Įmonės Korporatyvinių reikalų skyriaus vadovė Baltijos šalims Rasa Bagdonienė savo ruožtu teigė, kad ant prekystalių gulintys jos atstovaujamos bendrovės gaminti sausainiai ženklinimo tvarkos nepažeidė. Be to, pašnekovė aiškino, kad įmonė turi visus ingredientų natūralumą patvirtinančius dokumentus.

„VMVT iškėlė klausimą, ar mūsų gaminių ženklinimas yra teisingas. Mes sakome, kad mūsų produktas pagamintas iš natūralių ingredientų, mes teigiame, kad ingredientai yra natūralios kilmės. Ir mes turime tai pagrindžiančius dokumentus. Gavome VMVT paklausimą, todėl pateikėme visus dokumentus ir paaiškinimus. Mes manome, kad tikrai nenusižengėme. Ką parašėme, tą ir pagrindėme. Įrodymus mums pateikė ingredientų tiekėjai“, - GRYNAS.lt kalbėjo R. Bagdonienė.

Taip pat pašnekovė pridėjo, kad VMVT įtarimų sukėlę sausainiai lygiai taip pat ženklinami ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau kitur, anot jos, dėl to problemų nekyla.

„Šitas produktas yra ir kitose ES šalyse. Jis gaminamas iš tokių pačių ingredientų ir ant jo parašyta lygiai tokia pati informacija. Jis egzistuoja jau ne pirmus metus. Tai nėra šią savaitę išlindęs naujas produktas. Tačiau kitose šalyse dėl jo nėra buvę jokių paklausimų“, - kalbėjo įmonės atstovė.

Pasidomėjus, ar gavus įspėjimą dėl neteisingo sausainių ženklinimo, įmonė jį pakeis, R. Bagdonienė aiškino, kad sprendimo dar nėra. Jis būsiąs tuomet, kai „Kraft Foods Lietuva“ gaus oficialų VMVT pranešimą. „Viskas priklauso nuo to, kokias išvadas mes gausime. Tada ir žiūrėsime. Negaliu į priekį komentuoti“, - sakė moteris.

Pernai baudė daugiau nei 80 kartų

Tuo tarpu VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Onos Sužiedelytės teigimu, pernai patikrinimai, kurių metu nustatyti maisto produktų ženklinimo reikalavimų pažeidimai, sudarė 18,4 proc. visų nustatytų pažeidimų.

„Tačiau pažeidimai, kurių metu nustatoma, kad ženklinimas ir ženklinimo būdai klaidina vartotoją dėl maisto produkto charakteristikų, ypač jo prigimties, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės, pagaminimo būdo, taip pat maisto produktui priskirto poveikio arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi ar dėl užuominos apie ypatingas maisto produkto savybes, nors tokias savybes turi visi panašūs maisto produktai, palyginus su kitais pažeidimais sudaro neženklią dalį visų nustatytų pažeidimų“, - GRYNAS.lt tikino specialistė.

Kokie dažniausi ženklinimo reikalavimų pažeidimai? Pasak O. Sužiedelytės, didžiausia tikimybė patikrinimo metu nustatyti netinkamai nurodytas sudedamąsias dalis (jie 2013 m. sudarė 31,1 proc. visų ženklinimo reikalavimų pažeidimų).

Toliau rikiuojasi netinkamai nurodytas sudedamųjų dalių kiekis (15,8 proc. visų ženklinimo reikalavimų pažeidimų), netinkamai nurodytas tinkamumo vartoti terminas ir/ar partijos numeris (14,1 proc. visų ženklinimo reikalavimų pažeidimų), nurodytas maisto produkto pavadinimas neteisingas, klaidinantis (13,4 proc. visų ženklinimo reikalavimų pažeidimų).

Pasak pašnekovės, už šiuos pažeidimus, gamintojams taikomos nuobaudos. 2013 m. duomenimis, už nustatytus ženklinimo reikalavimų pažeidimus buvo skirta 81 bauda bei virš 700 kitų poveikio priemonių, tokių kaip produktų į rinką sustabdymas ar uždraudimas.

Baudos dydis pagal Administracinių pažeidimų kodeksą, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimą padariusio asmens, pažeidimo kartotinumo siekia nuo 50 iki 2000 litų
.
Pavyzdžiui, maisto produktų, kurie neatitinka ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pardavimas gali užtraukti baudą individualia veikla besiverčiantiems fiziniams asmenims nuo 50 iki 150 litų, baudą įmonių darbuotojams – nuo 20 iki 500 litų ir pareigūnams – nuo 700 iki 1000 litų.