Mūsų, keturių studenčių savanorių, ekipažas tą rytą keliavo į Pabradę. Dvi savanorės važiavo į Žeimenos girininkiją, o aš ir Renata – į Pabradės. Girininkijos būstinėje pasijutome laukiamos – Pabradės girininkas Giedrius Grincevičius mus pakvietė į savo kabinetą, kur aptarėme maršrutą, girininkijos ypatumus. Girininkas Giedrius prognozavo, kad vilkų pėdsakų neaptiksime – per mažas girininkijos plotas (3,3 tūkst. ha), kad jie čia gyventų, ir patikino, kad mūsų kolegės savanorės gretimoje Žeimenos girininkijoje tikrai ras vilkų pėdsakų, nes jie buvo rasti jau per pirmąją apskaitos dieną.
Visgi aptikti pėdsakus vilties buvo, nes rudenį girininkas Giedrius buvo užklydęs vilkų paliktas pėdas. Būtent pagal tą pėdsakų aptikimo vietą jis ir sudarė apskaitos maršrutą. Pirmąją apskaitos dieną nieko nerado, todėl antrąją apskaitos dieną nusprendė apžiūrėti kitą pusę nuo tos vietos, kur rudenį būta vilkų.
Nebūtų girininkas savo miško šeimininkas – jo planas pasitvirtino, mes aptikome dviejų vilkų pėdsakus. Tik yra požymių nebūdingų vilkų elgsenai. Bėgta ne miško keliuku, o kirtaviete ir įlįsta į tankmę, kur daug puraus sniego, todėl čia ir atstumas tarp pėdsakų nedidelis. Pagal žemėlapį matyti, kad judėjimo kryptis galimai veda tolyn iš Pabradės link gretimos Purviniškių girininkijos. Atrodo, kad vilkai tiesiog kirto šią girininkiją ir joje nuolat negyvena, kaip kad ir pranašavo girininkas.
Negaliu nepasakyti pagyrimo žodžių girininkui Giedriui. Mus, dvi studentes savanores, jis pasitiko kaip tikras viešnias. Žygį miške pradėjome nuo pusryčių: girininkas buvo mums visiems sutepęs sumuštinių ir padaręs arbatos. Einant mišku daug kalbėjome apie miško žvėris. Įdomu, kad šioje girininkijoje visiškai nėra tauriųjų elnių. O štai kitų kanopinių apstu. Pasisekė aptikti dar šiltus briedžių porelės pėdsakus. Leistinas briedžių skaičius girininkijoje jau sumedžiotas. Girininkas Giedrius turi leidimą, bet niekada nemedžioja. Kalbėjome, kad maža dabar belikę garbingų medžiotojų, kurie seka ir tykoja žvėries, dažnai žvėrys medžiojami tiesiog medžiotojų įrengtose šėryklose, kur belieka tik gerai nusitaikyti iš greta esančio bokštelio.
Nemažai kalbėjome ir apie kitokią žmogaus veiklą miške – medžių kirtimą. Mūsų apskaitos vadovas Giedrius daug išmano apie miško resursus, kirtimus, medienos prekybą. Daug diskutavome apie kirtimų naudą ir žalą. Girininkas mus patikino, kad visi kirtimai atliekami pagal tikslius apskaičiavimus, stengiantis išlaikyti balansą.
Smagiausia, kad mus pakvietė į miško sodinimą balandžio viduryje. Į talką girininkai visada kviečiasi moksleivius, kad vaikai artimiau pažintų gamtą. Bet kodėl gi nepasikvietus studentų, GAA „Baltijos vilkas“ savanorių?! O tikrai verta atvažiuoti, ir ne vien todėl, kad medžius pasodintume, bet ir pasigrožėtume nuostabia Pabradės girininkija: labai brandus miškas, daug kalvų, saugomų kraštovaizdžio objektų – pilkapių, ežerų.
Taigi, kai už lango jau ima kvepėti pavasariu, belieka laukti, kol ištirps įšalas, ir pirmyn visi į pavasarinę talką!
Visgi yra dar vienas pastebėjimas, kurį būtinai noriu paminėti. Norėtųsi, kad ateityje dialogas su girininkais būtų dar labiau skatinamas. Kai kurie girininkai net nežino, kad GAA „Baltijos vilkas“ egzistuoja arba galvoja, kad organizacijos nariai yra radikalūs „žalieji“. O juk artimesnė pažintis su „Baltijos vilkas“ būtų naudinga ne tik pačiai asociacijai, bet ir vilkams, ir visai gamtai. Juk neretai apie pažeidimus yra bijoma pranešti viešai, o štai tam ir yra nevyriausybinė organizacija.
Dialogas tarp girininkų ir GAA „Baltijos vilkas“ praplėstų tiek girininkų, tiek gamtosaugos aktyvistų žinias, suartintų, būtų naujas energijos pliūpsnis, skatinantis kartu puoselėti ir saugoti gamtą.
Štai GAA „Baltijos vilkas“ suorganizuotas savanorių dalyvavimas kartu su girininkais vilkų apskaitoje parodė, kad norime ir sugebame bendradarbiauti. Mes, apskaitos savanorės, džiaugiamės, galėjusios pažvelgti į mišką girininko akimis, o girininkas įsitikino, kad netrūksta neabejingų gamtai žmonių, kurie savo entuziazmą išreiškia darbais.
Stiprinkime tą dialogą ir nuvykime sodinti medelių, kur mus labai kvietė! Gal ne kaip organizacija, o kaip gamtos mylėtojai, vis norintys grįžti ten, kur taip gera… Ten, kur mūsų žalieji namai…
Kviečiame GAA „Baltijos vilkas“ narius, savanorius, girininkus ir LMŽD atstovus pasidalinti apskaitos nuotaikomis, nuotraukomis, patirtais nuotykiais ir pastebėjimais el. paštu apskaita2013@gmail.com