Stogu galima ne tik gėrėtis, bet ir vaikščioti
Lietuvoje yra bent keletas įmonių, siūlančių velėninius stogus. Tiesa, vieni parduoda tik pačią stogo velėną, kiti klientams gali ją ir „įrengti“ ant stogo.
„Alu systems“ prekių grupės vadovas Vytautas Jakubauskas GRYNAS.lt pasakojo, kad kol kas Lietuvoje jų bendrovė nėra įvykdžiusi nė vieno tokio projekto, tačiau turi vieną įgyvendintą projektą Gruzijoje.
Daug proceso detalių nulemia stogo nuolydis. Jeigu stogas yra šlaitinis, dažniausiai sudedama velėna su jau apželdintais augalais. Geriausiai apželdinimui tinkamas plokštesnis stogas iki 15 cm nuolydžiu.
„Žmogus pats renkasi, ar jis sėja paprastą, bet kokią žolę, ar naudoja specialius augalus. Viskas priklauso nuo to, kaip jis nori tą stogą prižiūrėti. Ar jis nori skandinaviškai užleisti žolę ir jos nepjauti, kad tiesiog viskas apaugtų natūraliai. Tai viena. Kita – jeigu jis nori, kad stogas atrodytų kitaip. Tai jau žmogaus pasirinkimas“, - svarstė V. Jakubauskas.
„Pastoviai gauname užklausimų paskaičiavimams (Lietuvoje – red. past.), bet kol kas nė vieno įgyvendinto projekto. Matome, kad susidomėjimas yra, tiesa, teisingai stogą įrenginėjant jo kaina yra didelė. Matyt, dėl to žmonės ir nesirenka“, - pripažino pašnekovas.
Stogus galinčios apželdinti įmonės atstovas atskleidė, kad apželdinto stogo kvadratinio metro be PVM kaina prasideda nuo 260 Lt. Tiek kainuotų darbai su medžiagomis tokiu atveju, kai stogo konstrukcijų papildomai tvirtinti nereikia.
Siūlo stogą užželdinti šilokais
„Šita danga galima apželdinti arba stačius šlaitus, arba stogus. Esame pardavę dangą žmonėms, kurie apsiželdino pirties stogus, bet tai - ne masinis reiškinys, daugiau pavieniai, privatūs užsakovai. Kreipiasi daugiau tie, kurie turi konceptualius projektus ir bando juos įgyvendinti su mūsų medžiagomis“, - patikslino D. Banys.
Pasiteiravus, ar žmogus, įsigijęs šilokų dangą, galėtų ją ant stogo susidėti pats, pašnekovas suabejojo. Mat stogai turi atlaikyti tam tikras apkrovas, stogui turi būti padaryta tinkama hidroizoliacija, todėl tai padaryti ne specialistui gali būti nelengva: „Nemanau, kad žmogus būtų pajėgus atlikti tokius darbus, vis tiek reikia specialisto, stogininko“.
Ar parduodamai apželdinto šilokais stogo dangai yra suteikiama garantija, D. Banys teigė, kad kokybišką produktą įsipareigoja suteikti pati įmonė: „Kai kalbame apie gyvus daiktus, šiuo atveju augalus, jie gyvena tiek, kiek mes, žmonės, jais rūpinamės. Garantija yra sąlyginė. Jeigu augalas buvo pristatytas gyvas, be jokių pažeidimų ir pakitimų, toje būsenoje, kurioje jis yra atvežtas, galima įvertinti jo kokybę. Vėliau ji gali pakisti priklausomai nuo to, kaip su ja bus elgiamasi, ar bus tinkamas gruntas“.
Šilokai, siūlomi stogo dangai, anot D. Banio, atgabenami iš Vakarų Europos, tinkami ir Lietuvos klimatui, nėra lepūs temperatūrai ar drėgmei.
„Augalas yra atsparus karščiams, jam reikia minimaliai vandens, grunto kokybė turi būti pakankami gera, bet šie augalai nėra tokie lepūs, pavyzdžiui, kaip daugiametė žolė. Tik labiau karšta ir ta žolė iškepa“, - sakė pašnekovas. Šilokų danga šiuo metu kainuoja 95 Lt/ kv. m. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jeigu stogas užima 200 kv. m, grubiai imant, vien jo danga kainuotų apie 20 tūkst. Lt be įrengimo kaštų.
Lietuviai kol kas sprendžia kitas bėdas
D. Banys tikino, kad šilokais užsodinti tiktų ir daugiabučių stogus, tačiau lietuviai kol kas sprendžia kitokius jiems aktualesnius klausimus nei stogų estetika.
„Daugiabučiai susiduria su rimtesnėmis problemomis – kaip apšiltinti sienas ir t.t. Vakarų Europoje yra žaliųjų stogų mada, jų paklausa auga nežmoniškai, o pas mus kol kas kitokios bėdos. Iš pradžių finansavimas turi atsirasti kitoje vietoje, o tada jau bus galima žiūrėti dėl stogų“, - sakė D. Banys.
Vyras patikino, kad Lietuvoje kol kas tikėtis didelės tokių stogų paklausos anksti. „Labiau orientuojamės į žalius stogus kaip gražią idėją, puikią žinutę, bet rinka dar nėra subrendusi. Turime pavienių užsakovų, mažesnės apimties projektų. Pavyzdžiui, jei pirties stogas užima apie 30 kv. m., tuomet žmogus gali sau leisti apie 3 tūkst. Lt, kad turėtų išskirtinį statinį su tikrai įdomia idėja“, - sakė D. Banys.
Stogo apželdinimas savomis jėgomis - realu ar rizikinga?
Žolė, veja ar kita augmenija ant stogo gražu pažiūrėti kiekvienam, tačiau tam skirti kelias dešimtis tūkstančių tikrai ne kiekvieno kišenei. Galbūt paprastesnius variantus žmogus galėtų susimeistrauti pats? Pašnekovai tikino manantys, kad tokie darbai geriau būtų patikimi išmanantiems savo darbą, tačiau neatmetė tikimybės, kad gabūs lietuviai kažką susimeistrauti pajėgtų ir patys, tiesa, tam reikėtų skirti nemažai laiko ir skaityti literatūros, gilinant technines žinias.
„Elementariausias skandinaviškas stogas įrengiamas labai paprastai. Ten nereikia didelių išlaidų. Kitas dalykas, kad pas mus nelabai yra meistrų, mokančių tai padaryti, - svarstė V. Jakubauskas. - Jeigu kažkas turi daug laiko ir noro mokytis iš savo klaidų, žinoma galima mėginti daryti. Internetas pilnas informacijos ta tema, informacijos trūkumo tikrai nėra. Žmogus tegu tik spėja skaityti, gal tik lietuvių kalba (informacijos – red. past.) mažoka. Bet juk dabar kalbos ne problema“.
„Net neabejoju, kad tikrai yra gabių žmonių, kurie vien pasiskaitę, sugebėtų pasidaryti nesudėtingos konstrukcijos pavėsinę ar stogą. Tačiau tokiems darbams reikėtų specialių įrankių, kad darbas greičiau vyktų ir būtų kokybiškas. Bet kuriuo atveju, galvoju, kad samdant specialistus toks darbas kainuotų pigiau negu pačiam žmogui skirti savo laiko“, - savo nuomonę dėstė D. Banys.
Anot jo, norint žole ar augalais užsėti stogą, pirma reikia lygaus ploto. Pirma, yra patiesiamas demblius, arba reta maišinė medžiaga kaip tinklas. Ant jo pilamas lengvas 3-4 cm dirvos mišinėlis, sėjami augalai, kurie vėliau sudygsta ir suželia. Porą-trejetą kartų pašienaujama, paskui medžiaga supjaustoma rėžiais ir susukama į volus. Tie volai ir vežami kloti ant stogo.
„Yra tokių technologijų, bet vejai vis tiek reikia apie 10-12 cm subsrtato arba dirvožemio, nes jeigu augalas išdžiūsta, veja iškart pageltonuoja. Nors pas mus dažnai lietūs lyja, bet kai sausra užeina, aš pats savo veją net ant žemės laistau, - svarstė R. Misius. - Arba tada reikia laistymo sistemą įrengti, kad laistytų, kuomet žemė padžiūsta, kai nėra lietaus, ji turi įsijungti automatiškai. Kaip yra laistymo sistemos paprastai vejai, taip ir stoguose. Pavyzdžiui, vokiečiai viską moksliškai yra pagrindę ir sutvarkę“.
Problema, su kuria susidurs panorusieji žolę ant stogo užželdinti patys, - stogo konstrukcijų tvirtumo apskaičiavimas. Apželdinimo specialistas skaičiuoja, kad kubinis metras šlapios dirvos sveria iki pusantros tonos.
„Stogo konstrukcija turi atlaikyti tokį svorį. Arba iš anksto turi būti numatyta, kad stogas bus želdinamas ir sustiprinta konstrukcija, nes bet kurį stogą imti želdinti yra pavojinga, gali stogas įlūžti“, - įspėja R. Misius. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad stogas tinkamas apželdinimui tik tuomet, kai jo pasvirimo kampas neviršija 30 laipsnių.
Pasiteiravus, kaip apsaugoti apželdintą žole stogą nuo drėgmės pertekliaus, pašnekovas pamini, kad būti turi įrengtas drenažinis sluoksnis: „Sakysime, jeigu stogas plokščias, pirmiausia turi būti gera hidroizoliacija, paskui ant jos yra dedamas drenažinis sluoksnis. Jeigu stogo plotis didelis, reikia 8-10 cm keramzito sluoksnio (žvyras netinka, nes priduotų papildomo svorio), ant jo vėl klojamas demblius, kuris nepraleidžia augalų šaknų į drenažinį sluoksnį. Paskui tik dedamas substratas ir sėjama, sodinama tam tikru sluoksniu“, - dėsto apželdinimo specialistas.
„Žmogus, kuris labai domisi, skaito literatūrą, gali padaryti, sakysime, garažo ar lauko tualeto stogelį. Užsienyje mačiau net lesyklėlių apželdintais stogeliais. Aišku, reikia prižiūrėti, palaistyti kelis kartus. Jeigu žmogus nėra meistras, jis gali pasidaryti, bet gali paskui pats palindęs žūti – čia juk dideli svoriai išeina“, - perspėjo R. Misius.
Stogai Lietuvoje nežaliuoja, nes...
Lietuvoje žaliųjų stogų matyti vos vienas kitas ir tai dauguma pačių žmonių iniciatyvos. R. Misius pasakoja Vokietijoje matęs ne vieną gražų pavyzdį, kuomet apželdinami ne tik namų stogai, bet ir garažai ar automobilių stovėjimo aikštelės.
„Jie tai daro tam, kad nebūtų kaip pas mus, kai žiūrėdamas iš daugiaaukščio namo matai garažo juodus stogus arba žemesnių pastatų juoda smala apipiltus stogus. Nei estetiška, nei ekologiška. Geras dalykas tas, kad apželdintas stogas mažina šalčio pralaidumą, šilumos pralaidumą iš vidaus. Pati vandens izoliacinė danga žymiai ilgiau tarnauja“, - sakė R. Misius.
„Niekas nenori prisiimti tokios atsakomybės – stogą apželdinsime, padidės jo svoris. Ką gali žinoti? Ypač dabartiniuose blokiniuose daugiabučiuose, kai apkrova padidės, jeigu sugrius? Užtat ir reikia arba labai gerų konstrukcijų, jas sutvirtinti, arba jau projektuojant numatyti, kad stogas bus želdinamas. Tada gali kaip užsienyje ir baseiną įrengti, reikia iš anksto tokius dalykus apgalvoti“, - pabrėžė Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius.
Jis neatmetė ir brangumo veiksnio. Pavyzdžiui, Vokietijoje užtenka tik paskambint, atvažiuos specialistai – viską pamatuos ir įrengs. Aišku, tuomet ir sumokėsi atitinkamai.
„Yra ir Lietuvoje žmonių. Pakaunėje žinau vienus, jie jau kokius aštuonis metus turi (apželdintą stogą – red.past.) Jie matyt jau buvo numatę, stipresnes kolonas įsirengė. Lietuviams tai nėra labai įprasta, esame medžio kultūros žmonės, naujoves ne per daug norime ir priimti. Brangiai aišku tas dalykas ir kainuoja, nesame dar tokie bagoti, - apibendrindamas sakė R. Misius.