Seime toliau kuriami būdai, kaip atpažinti kovinius ir pavojingus šunis

Šiandien Seime po pateikimo pritarta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, pagal kurį neveisliniai (dokumentų neturintys) šunys prie pavojingų ir kovinių bus priskiriami įvertinus jų išvaizdą. Lietuvos gyvūnų teisų apsaugos organizacija (LGTAO) susirūpinusi, kad šis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei Žemės ūkio ministerijos pasiūlymas atvers kelią masiniam draugiškų ir jokio pavojaus nekeliančių šunų mišrūnų konfiskavimui bei žudymui. Nes įstatymo tekstas pertvarkytas taip, jog kovinio šuns mišrūnu bus laikomas „šuo, kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose kovinių šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių“.

„Mūsų organizacijai rūpi ne tik gyvūnų gerovė, bet ir visuomenės ir vaikų saugumas susidūrus  su šunimis įvairiose situacijose. Būtent todėl iki šiol vis dar bandome įtikinti atsakingas valstybines institucijas, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai neskirstytų šunų pagal jų veisles ar išorinius požymius, tačiau vietoj to būtų kuriamos prevencinės visuomenės apsaugos programos siekiant apsaugoti žmones nuo bet kokios veislės šunų įkandimų“, – sakė LGTAO direktorė Brigita Kymantaitė. 

Brigita Kymantaitė

Šunų skirstymas pagal jų pavojingą elgseną, bet ne pagal „pavojingai“ atrodančią išvaizdą sudarytų ženkliai didesnes galimybes mažinti kasmet apkandžiojamų žmonių skaičių.

Žmonėms šunys kanda dažniausiai

Jos teigimu, remiantis Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis atvejai, kai šunys apkandžiojo žmones, sudaro net 78 % visų gyvūnų įkandimų atvejų. Kasmet, taip pat ir 2013m., skaičiuojama virš 5000 šunų įkandimų, iš kurių apie 25 proc. sudaro įkandimai vaikams iki 15 metų amžiaus. Tačiau jokiais tyrimais nėra nustatyta, jog tam tikros šunų veislės atstovai yra labiau linkę užpulti ir įkąsti žmogui, negu kitų veislių ar neveisliniai šunys.

Jau ne vienerius metus šunų veislės skirstomos „į pavojingas“, „kovines“, kas reikalauja daug mokesčių mokėtojų pinigų siekiant kontroliuoti gyventojus, laikančius tokių veislių šunis, šeimininkams taikomi įvairūs apribojimai. Bet AIDS centro skaičiai rodo, kad kasmet šunų įkandimų skaičius vis tiek nemažėja. Tai įrodo, kad toks skirstymas nesprendžia problemos, o tik bereikalingai apsunkina teisės aktus įgyvendinančių pareigūnų darbą ir reikalauja daug finansinių išlaidų.

LGTAO organizacijos atlikta savivaldybių apklausa parodė, kad tarp tūkstančiais kasmet įvairiose savivaldybėse gyvūnų kontrolės tarnybų sugaunamų benamių ar iš gyventojų priimamų, problemas keliančių ir konfiskuojamų šunų nėra nei vieno arba yra vos keli šunų mišrūnai iš VMVT sukurto „kovinių ir pavojingų“ šunų veislių sąrašo.  Daugiausia sugaunami ar konfiskuojami įvairių kitų veislių šunys ir mišrūnai.

Pavojingi šunys ar pavojingi šeimininkai?

„Mes siūlome atsakomybę už pavojingą gyventojams šunų elgesį perkelti jų šeimininkams, kurie ir yra šios problemos pagrindinis šaltinis, nes yra įrodyta, kad šunų savininkų švietimas apie šunų augintinių gerovę ir atsakomybė už humanišką elgesį su jais, augintinio auklėjimas ir šuns savininko atsakomybės kontrolė sumažina šunų įkandimų skaičių. Taip pat siūlome reglamentuoti galimybę pripažinti bet kurios veislės šunį pavojingu, jeigu jis sukėlė pavojų visuomenei, bei apriboti tokių gyvūnų šeimininkų teises. Šunų skirstymas pagal jų pavojingą elgseną, bet ne pagal „pavojingai“ atrodančią išvaizdą sudarytų ženkliai didesnes galimybes mažinti kasmet apkandžiojamų žmonių skaičių“, – teigia B. Kymantaitė.

Jos teigimu, atsakingos institucijos privalo plačiau pažvelgti į problemas, kurios sukelia neatsakingi bet kurios veislės ar neveislinių šunų savininkai, įvertinti kodėl nuolatos keliami klausimai lieka  neišsprendžiami ir imtis efektyvių bei humaniškų prevencinių priemonių šiuo metu šalyje egzistuojančiam gyvūnų augintinių pertekliui kontroliuoti. Nesiimant tinkamos strategijos pokyčiai šioje srityje dar ilgai nebus matomi.

Ispanija, Italija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai nurodo, kad veislių skirstymas teisės aktuose nesumažino šuns įkandimo incidentų. Tam tikrų veislių, o ne šunų elgsenos skirstymas į „pavojingas“ nepadėjo sumažinti šunų įkandimų skaičiaus nė vienoje šalyje, kur tai buvo taikoma. Todėl Italija ir Olandija neseniai atsisakė tokio įstatymo.

Citata

Remiantis Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis atvejai, kai šunys apkandžiojo žmones, sudaro net 78 % visų gyvūnų įkandimų atvejų. Kasmet, taip pat ir 2013m., skaičiuojama virš 5000 šunų įkandimų, iš kurių apie 25 proc. sudaro įkandimai vaikams iki 15 metų amžiaus. Tačiau jokiais tyrimais nėra nustatyta, jog tam tikros šunų veislės atstovai yra labiau linkę užpulti ir įkąsti žmogui, negu kitų veislių ar neveisliniai šunys.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje asmens ir civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovo Gintaro Ašmensko teigimu, vidutiniškai per metus užregistruojama apie 1 dešimtį tokio pobūdžio įvykių – šunų įkandimų. Ekspertai pastebi, kad tokios nelaimės dažniausiai įvyksta vaikams šiltuoju metų laiku – pavasarį, vasarą. Tokių žalų dydis svyruoja nuo 1 tūkst. litų iki 3 tūkst. litų, priklausomai nuo kiekvieno atvejo atskirai.

Apie Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos veiklą

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) – tai nevyriausybinė organizacija, negaunanti jokios valstybinės finansinės paramos ir visą veiklą vykdanti iš visuomenės paramos.
LGTAO misija – įstatymais saugoti gyvūnų teises.

Vienas iš LGTAO siekių - kad būtų uždrausta prekyba gyvūnais gyvūnų parduotuvėse, turguose, internete ar kiti neatsakingi komerciniai būdai, kuriais naudojasi gyvūnų daugintojai. Siekiama, kad šioje srityje būtų taikoma griežta valstybinių institucijų kontrolė.