Visgi interneto diskusijų forumuose galima surasti ne vieną įrašą, kuriame teigiama, kad nors gyvūnus žalojančios operacijos yra uždraustos, kai kurie veterinarai draudimo nepaiso. Už pinigus jie padaro tai, ko gyvūno šeimininkas tik užsigeidžia.
„Nagus šalinti uždrausta kaip ir karpyti ausis. Tačiau tai nereiškia, kad veterinarai tuo neužsiima. Mano draugė prieš pusmeti savo siamo katinui pašalino nagus, nes namuose viską draskydavo - nuo svetainės baldų, iki parketo ir t.t.“, - rašo internautė.
Dar kitame forume klausiama, kur galima nukirpti šuniui ausis ir uodegą. Į šį klausimą atsakė kitas tuo jau spėjęs pasidomėti žmogus: „Pasiskambink vienam ar kitam daktarui ir susitarsit viešai neskelbiant. Į smulkias privačias klinikas drąsiai kreipkis. Tik kalbėt reik su pačiu daktaru.“
Tai laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais
„Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyta, kad veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos – yra žiaurus elgesys su gyvūnais“, - sakė R. Sirutkaitytė.
Lietuvoje minėta konvencija įsigaliojo 2004 m. gruodžio mėnesį, taigi tuo metu įsigaliojo ir minėti draudimai gyvūnams atlikti tam tikras veterinarines procedūras, kurių tikslas - siekis pakeisti gyvūnų išvaizdą. Kitos Europos Sąjungos ar trečiosios šalys ratifikavo ir įgyvendino šią konvenciją skirtingu laiku pilnai ar su tam tikromis išlygomis, o kai kurios šalys ir iki dabar nėra prisijungusios prie šios tarptautinės sutarties nuostatas įgyvendinančių šalių. Taigi, norintys patobulinti savo gyvūnus turi važiuoti būtent į šias šalis. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje minėta konvencija nėra ratifikuota.
O Lietuvoje už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys yra traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Gali atsiliepti gyvūno sveikatai
Anot R. Sirutkaitytės, pažeidimus nėra lengva nustatyti, tačiau bendradarbiaujant su sąmoningais piliečiais, veterinarijos gydytojais, pavyksta išaiškinti tokius atvejus.
Anot jos, istoriškai tokios procedūros atsirado siekiant tam tikros naudos ar išvengiant nepatogumų žmogui, pvz., didesnio gyvūnų bėgimo greičių varžybose, mažesnių sužalojimų šunų kovose ar medžioklėje, formuoti veislės klubo standartą ir pan.
Taigi siekiant, kad tokių draudžiamų procedūrų nebūtų, pirmiausia savo požiūrį turi pakeisti veterinarijos gydytojai ir veisėjai, o ypač gyvūnus perkantys žmonės. Kita vertus, rinkos mechanizmas veikia ir šioje srityje, t. y. nebus paklausos - nebus ir pasiūlos.
„Gyvūnams atliekamos kūno mutuliacijos yra ne tik žiaurus elgesys su gyvūnais, tačiau tai neretai atsiliepia gyvūno elgsenai (socialinių ryšių su kitais gyvūnais užmezgimo problemos, elgsenos išraiškos varžymas vizginant uodegą ir kt.) ir fiziologijai (pvz. šlapimo nelaikymo rizika, hiperjautrumas prisilietimams prie uodegos, ausų uždegimo rizika), todėl siekiant užkirsti kelią „įprastai praktikai“ Lietuvoje organizuojamuose renginiuose su gyvūnais draudžiama naudoti šunis, kuriems trumpintos ausys ir uodegos, ir kates, kurioms pašalinti nagai ar kitais būdais paveiktas pirštikaulių ar kitų kūno dalių funkcionalumas, jeigu šie gyvūnai yra gimę Lietuvoje po 2013 m.“, - teigė specialistė.
Svarbiau odiniai baldai, bet ne gyvūnas
L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja Jūratė Juodytė teigė, kad žmonėms dažnai būna svarbesni jų odiniai baldai, o ne gyvūnas.
„Čia net neturėtų būti diskusijų, o veterinarijos gydytojas, kuris atlieka tokias procedūras negydymo tikslu, turėtų likti be licenzijos. Aš pati dar pamatau šuniukus pakankamai jauno amžiaus su nukarpytomis ausimis ar uodegomis. Tačiau pastebiu, kad tokių atvejų mažėja. Esu sulaukus skambučių, kurie klausia, ar katei galima pašalinti nagus, nes nusipirkome odinius baldus ir panašiai. Žmonės turėtų pasvarstyti: ar jiems reikalingas gyvūnas, ar jų odiniai baldai“, - sakė J. Juodytė.
J. Juodytė teigia, kad katę įmanoma išmokyti nedraskyti naujų baldų, tačiau tam reikia kantrybės.
„Tai yra pakankamai sudėtinga, tačiau yra įvairių būdų, tik reikalinga šeimininkų kantrybė ir išmanymas. Katės galanda nagus, jos paprastai išsirenka vieną ar kelias vietas gyvenamoje patalpoje. Kai žmonės nusiperka draskykles, dažnai sako, kad tai nepadeda, nes katė drasko tas pačias vietas, o ne draskyklę. Katės išsirenka joms patinkančią vietą, todėl draskyklę reikėtų įtaisyti būtent toje arba panašioje vietoje. Arba galima palikti vieną kažkokį baldelį, kurį katė jau pradėjo draskyti, tuomet ji mažiau dėmesio kreips į naujus daiktus. Dar yra purškalai, kurie turėtų atbaidyti kates, tačiau kiek teko su tuo susidurti, jie nėra šimtu procentų veiksmingi. Taip pat svarbu nagų karpymas, tai nėra sudėtinga procedūra ir ji nesukelia skausmo gyvūnui. Tačiau kačių, kurioms karpomi nagai, nereikėtų leisti į lauką, nes su nukarpytais nagais, katei būtų sunku, jeigu ją, tarkime, vytųsi šuo“, - teigė veterinarė.
Kai negali pašalinti nagų, migdo kates
Veterinarijos klinikos Vilniuje gydytojas J. Šengaut teigė, kad įstatymą vertina skeptiškai, nes ne visoms katėms padeda tradicinės draskyklės ir kartais šeimininkai vien dėl to užmigdo gyvūną.
„Aš su tuo įstatymu nesutinku. Kaip specialistas aš įstatymą vykdau, tačiau nesutinku. Man teko migdyti katinus, kurių šeimininkai užsinorėjo juos numarinti dėl to, kad negalėjo pašalinti jiems nagų. Nes, garbės žodis, jie sudrasko visą butą. Aš pašalinau savo katei nagus dar iki tol, kai įstatymas buvo priimtas ir tegu manęs nevadina pikčiurna, nes kai mes įsikraustėme į naują butą, į jos planą įėjo apie 30 tūkstančių kainuojančių baldų sunaikinimas“, - pasakojo J. Šengaut.
Anot veterinaro, vienintelės šitokios operacijos pasekmės yra tokios, kad jeigu toks gyvūnas pakliūtų į lauko aplinką, jis negalėtų apsiginti. Katė, bėganti nuo šuns, negalėtų įlipti į medį, ji negalėtų apsiginti pešantis su kitais katinais: „Aš kaip specialistas matau vieninteles tokias pasekmes. Mano manymu, su katinais yra perlenkta, yra skirtingų nuomonių, žinoma, įstatymas yra toks, koks yra ir mes jį vykdome. Bet jeigu katė būtų su nagais, aš neįsivaizduoju, kas būtų mano namuose. Senuose namuose ji viską draskė, nors turėjo ir namelį, ir draskyklę. Tiesiog yra tokių kačių, kurioms šios priemonės nepadeda. Dėl to žmonės kartais atsisako kačių, jų neima, galbūt galėtų daugiau beglobių kačių surasti namus, bet mes griežtai atsisakome šalinti nagus, o gyvūnai viską drasko. Tikrai ne visoms katėms tai padeda, patyriau tai asmeniškai, mano katė turėjo draskykles, namelius, tačiau jai buvo žymiai maloniau draskyti baldus ir tai darė įžūliai, žiūrėdama man į akis.“
Dėl šunų ausų ir uodegų karpymų veterinaras taip pat turi savo nuomonę: „90 procentų tų karpymų buvo daromi dėl estetinio poreikio, bet mes pamirštame apie medžioklinius šunis. Vėl norėčiau paprieštarauti, nes mūsų įstatymas priimtas labai šališkai. Tarkime, Vokietijoje šunims, kurie bus naudojami medžioklėje suteikiamas leidimas kirpti uodegas. Nes nemažai medžioklinių šunų yra su sudraskytomis uodegomis. Mes kalbame apie labai mažą populiaciją, naudojamą medžioklėje. Kuomet šunys lenda į krūmus, uodegos apdraskomos ir man teko porą kartų šalinti tokias uodegas. Deja, bet mūsų įstatymas tokiems šunims išimties nedaro.“
Anot J. Šengaut, visos šios operacijos leidžiamos ir kaimyninėje Baltarusijoje - nebūtina važiuoti į Lenkiją.