Sėkmės istorija: iš prieglaudos – į Norvegiją

Į užsienį išvykę emigrantai vis dažniau augintinių ieško ne svečių šalių, o Lietuvos gyvūnų prieglaudose. Netrukus iš Klaipėdos į Norvegiją bus išskraidintas šuniukas Arčis, kurio laikini namai buvo gyvūnų prieglauda.

„Tas šunelis kažkoks stebuklingas ir sėkmingas. Jį įsimylėdavo daugelis į prieglaudą užsukusių žmonių, tačiau jo namai bus Norvegijoje pas ten emigravusius lietuvius“, - teigė gyvūnus globojančios organizacijos „Linksmosios pėdutės“ atstovė ryšiams su visuomene Simona Šakinytė. 

Arčis, du jo broliukai ir dvi sesutės į gyvūnų prieglaudą pateko, kai jiems buvo po pusantro mėnesio. Jie – labradoro mišrūnai. Šuniukus į prieglaudą atvežė šeimininkai, nes jų augintinė susilaukė mažylių, o namų jiems surasti nesisekė. 

„Kai tik sulaukėme šių mažylių, paskelbėme informaciją internete – savo tinklalapyje ir Facebook paskyroje. Iškart atsiliepė moteris iš Norvegijos, kuri teigė, kad tiesiog įsimylėjo vieną šuniukų – Arčį – ir labai nori, kad jis augtų jos namuose“, – pasakojo S. Šakinytė. 

Šuniukas buvo per mažas išskraidinti jį į užsienį. Reikėjo palaukti, kol jam sueis trys mėnesiai, tik tada jam galima implantuoti vadinamąjį čipą, paskiepyti, gauti gyvūno pasą. Po šios procedūros dar reikia palaukti 21 dieną, kol šuniuką bus leidžiama išvežti į užsienį.

„Dabar Arčis yra pas naujosios šeimininkės mamą. Ji šuniuką ir nuskraidins į Norvegiją savo dukrai. Ji tikrai jo laukia, kone kasdien susirašinėdavome, ji klausdavo, kaip mažylis auga, prašydavo jo nuotraukų. Moteris padengė visas dokumentų tvarkymo išlaidas, o tai kainavo apie 100 eurų, dar reikės mokėti ir už bilietą į Norvegiją. Net neabejoju, jog svečioje šalyje pasiimti šuniuką iš gyvūnų prieglaudos šiai moteriai būtų buvę žymiai pigiau, tačiau, matyt, tėvynės ilgesys toks didelis, kad bent jau augintinį norisi turėti iš gimtosios šalies“, – svarstė S. Šakinytė.

Arčio broliai ir seserys taip pat rado naujus namus. Vieną šuniuką išsivežė nauji šeimininkai iš Vilniaus, kiti liko Klaipėdoje.

„Arčis tikrai nėra pirmasis mūsų globotinis, kuris iškeliauja į užsienį pas emigrantų šeimas. Jau neskaičiuoju tų, kurie atvyksta gyvūnų pasiimti iš Latvijos ar Estijos, nes žmonės patys atvažiuoja. Tačiau esame tvarkę dokumentus, kad šuniukai galėtų būti išskraidinti į Airiją, Angliją, Vokietiją. Tokių emigrantų iš savo prieglaudos turime apie dešimt. Sutvarkyti dokumentus, kad augintinis galėtų iškeliauti į užsienį, nėra sudėtinga, na, nebent, jei šunukio norėtų žmonės iš Australijos. Tada būtų sudėtingiau, bet vis tiek įmanoma“, – tikino S. Šakinytė.