Buvę sodybų savininkai ir jų įpėdiniai galės atstatyti savo buvusias sodybas miško žemėje. Tai nutarė Seimas, antradienį priėmęs Miškų įstatymo pataisas.
Priimtu dokumentu nutarta leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau pagal naujas nuostatas teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą, turės tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.
Už Miškų įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta patikslinti išimtis dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir privačios miško valdos skaidymo į dalis, balsavo 60 Seimo narių, prieš - 3, susilaikė 9 parlamentarai.
Šiuo metu miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti ir kt.
Taip pat priimtais pakeitimais leista skaidyti privačią miško valdą į dalis, kai atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti. Dabar galiojantis įstatymas nustato, kad išskyrus išimtinius atvejus privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai.
Šis įstatymas įsigalios 2013 m. sausio 1 d. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šių metų pabaigos turės priimti teisės akto įgyvendinamuosius teisės aktus.
Miškų įstatymo pataisas parengė Seimo Peticijų komisijos pirmininkė Danutė Bekintienė.
Parlamentarų nuomonės išsiskyrė
Balsavimas dėl miškų įstatymo pakeitimo buvo numatytas dar spalio 31 d., bet Seimas po ilgų ginčų nusprendė atidėti balsavimą. Tuomet Seimo salėje dalyvavo 50 parlamentarų, o jų nuomonės išsiskyrė.
Kaimo reikalų komiteto, kuriame nagrinėtos pateiktos įstatymo pataisos, pirmininkas Edmundas Pupinis įsitikinęs, jog jeigu nieko neleisime ir viską saugosime, lietuviai iš tiesų vienas po kito paliks savo šalį.
„Visi turime sentimentų savo žemei, aš taip pat niekuomet tėvų žemės neparduosiu. Skundžiamės, kad visi bėga į užsienį, bet jei apsunkinsime žmonių gyvenimą, tai jie ir bėgs. Viską saugodami išvysim žmones į pievas iš savo nuosavybės. Nemanau, kad tai bus nereguliuojamas procesas“, - prieš savaitę kalbėjo E. Pupinis.
„Žinant mūsų piliečių išradingumą, galima įsivaizduoti, kad priėmus tokį įstatymą prasidėtų miškų urbanizacija. Tai ne tik pakenktų miškų ekosistemoms, bet ir apribotų likusios visuomenės priėjimą prie gražiausių gamtos kampelių, - prognozavo Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja Virginija Vingrienė. - Atsiminkime, kad kiekvienai sodybai reikalingos ir komunikacijos – elektra, vandentiekis, kanalizacija. Atvedant šias komunikacijas miškai bus kertamai. Nauji namai dažniausiai greitai neišsprendžia ir šiukšlių išvežimo problemos.“
„Klausykit! Skirkit valstybinius miškus nuo privačių, kurių yra mažuma. Kam tada išvis buvo išdalinti žmonėms tie miškai? Ką jie gali savo miške daryti – bambalius rinkti, šiukšles?“, - kalbėjo įstatymo pataisas parengusi Danutė Bekintienė - Vienetai tik norės ir galės miškuose atkurti tas sodybas“.