Pasak „Sengirės fondo“, tai didžiausia istorijoje jų gauta vienkartinė verslo parama senųjų Lietuvos miškų išsaugojimui. Už šią sumą kitais metais planuojama išpirkti daugiau nei dešimt hektarų vertingo, seno miško – šis plotas prilygtų penkiems dideliems futbolo stadionams.
Noras išsaugoti miškus kilo iš pačių įmonės įkūrėjų iniciatyvos
Pasak įmonės vadovo Roko Medonio, tiek jam, tiek kitiems įmonės įkūrėjams ypač rūpi, kas po jų liks ateitiems kartoms. Tad labai organiškai šių ilgaamžiškumo vertybių pagrindu gimė iniciatyva prisidėti prie „Sengirės fondo“ augimo ir padėti išsaugoti kuo daugiau biologinės įvairovės.
„Sengirės fondo“ rėmimas yra investicija į ateitį. Mes su šia parama prisidedame ne prie dabarties, o prie ateities problemų sprendimo. Didžiuojuosi visais mūsų įmonės įkūrėjais, nes kai kalba pasisuko apie paramą šiam fondui, jiems niekada nekilo klausimas „ar aukosime“, kilo tik vienintelis klausimas – „kiek aukosime“, – pasakoja R. Medonis.
Šiuo metu Lietuvoje išlikę tik labai nedideli plotai miškų, kurių amžius senesnis nei 200 metų. Tik 1,2 proc. miškų Lietuvoje yra pilnai apsaugoti nuo kirtimų. Rezervatai yra vienintelės vietos, turinčios tikimybę tapti sengirėmis. Dėl masiškai kertamų miškų šalyje vis labiau mažėja žmogaus neliestų plotų, kas kelia grėsmę daugybei gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. „Sengirės fondas“ siekia išpirkti kuo daugiau miškų visoje Lietuvoje ir taip apsaugoti juos nuo ūkinės veiklos.
Vieno fondo bendraįkūrėjų ir valdybos narių, botaniko ir mokslų daktaro Mindaugo Lapelės teigimu, didėjantis visuomenės dėmesys ir auganti parama suteikia „Sengirės fondo“ komandai bei gausiai savanorių bendruomenei vis daugiau pasitikėjimo ir ryžto siekiant sengirių išsaugojimo. Todėl kaskart gera sutikti žmonių, kurie supranta miškų išsaugojimo svarbą ir mato tame didžiulę prasmę.
Planuoja į tvarumo veiklas įtraukti ir darbuotojus
Nors nemažai įmonių tvarumą įvardija kaip vieną iš kertinių savo vertybių, kiekvienai iš jų tai gali reikšti skirtingus dalykus. Tampa labai svarbu nepasimesti tvarumo strategijų kūrimo triukšme, kai visi aplink tik apie tai ir šneka, o verslai skuba rinktis paramos kryptis, kurios atrodo primestos ir neatspindi tikrųjų įmonės tikslų ir vertybių.
„Tvaraus ar socialiai atsakingo verslo samprata tapo tokia nuvalkiota, kad ėmė nieko nereikšti. Tvariomis save vadina tiek tos įmonės, kurios rūšiuoja atliekas ofiso virtuvėje, tiek tos, kurios išties daro realius veiksmus (o tokių yra nedaug). Mes nusprendėme ne pulti daryti tai, kas šiuo metu yra ant bangos, o atsigręžti į tai, kas rūpi mums patiems“, – įžvalgomis dalinasi R. Medonis.
Įmonė bando minti naujus takus ir turi lūkestį, kad tai padės formuoti naują apibrėžimą apie tai, kas yra socialiai atsakingas, tvarus ir vertybėmis grįstas verslas.
Įmonė šia parama neketina apsiriboti ir planuoja įtraukti darbuotojus į su gamtos išsaugojimu susijusias veiklas, savanorystę, tokiu būdu kuriant tęstinumą su „Sengirės fondo“ atstovaujamomis vertybėmis.
„Parama turi kurti vertę. Aiškesnio ir konkretesnio veiksmo nei dalintis uždirbtais pinigais su nevyriausybinėmis ir paramos organizacijomis, aš nematau. Tik jos gali naudingiausiai ir efektyviausiai tuos pinigus panaudoti“, – sako R. Medonis.