Kuo daugiau medžių, tuo gražesnė sodyba. Tačiau medžiai, kaip ir visa, kas gyva, sensta. Sutrūnijęs beržas ar eglė gali tapti dideliu galvos skausmu, ypač jei auga arti pastatų.
Sinoptikų pranašaujamos audros ir škvalai ypač neramina tuos sodybų savininkus, kurių kieme auga pasvirę, aplūžę seni medžiai. Negalėdami patys nupjauti pavojingo medžio, žmonės kreipiasi į aukštalipius. Į „Valstiečių laikraščio“ klausimus apie tai, kaip saugiai šalinami pavojų žmonėms keliantys medžiai, atsakė PĮ „Impela“ vadovas Igoris Parasockis.
Paprasta tik iš pirmo žvilgsnio
- Ar dažnai žmonės kreipiasi į aukštalipius pagalbos dėl pavojingai pasvirusių medžių sodybose ir kitų darbų?
- Kiekvienais metais sulaukiame skambučių su prašymais apgenėti, nupjauti avarinės būklės medžius, išvalyti dūmtraukius ir atlikti daugybę nestandartinių darbų aukštyje, kuriame dirbti gali tik specialią įrangą, įgūdžių ir patirties turintys specialistai. Remdamiesi daugiamete patirtimi galime pasakyti, kad avarinės būklės medžiais žmonės nesirūpina, kol neiškyla grėsmė jų nuosavybei. Dažniausiai į mus kreipiasi gyvenantieji užmiestyje, sodybose, kaimuose, taip pat sulaukiame skambučių iš savivaldybių su prašymais pagelbėti šalinant pavojingus medžius uždaruose kiemuose, parkuose, kapinėse.
- Kodėl nepatartumėte patiems šalinti pavojų keliančių medžių?
- Šiuo metu bet kurioje didesnėje parduotuvėje galima įsigyti grandininių pjūklų ir kitokios įrangos medžiams pjauti. Tačiau jei žmonės imsis pjūklo neturėdami pakankamai žinių ir įgūdžių, jie gali sukelti grėsmę sau ir aplinkiniams. Kvalifikuoti patyrę specialistai gali saugiai pašalinti virš namo pasvirusį medį ar šaką, net jeigu prireikia mažais gabaliukais (su stropavimu) supjaustyti milžiniškus medžius.
Gana dažnai tenka gelbėti tiek privačius asmenis, tiek medžių pjovimu užsiimančių įmonių personalą, kai, savavališkai bandydami nupjauti pavojų keliančius medžius, dėl patirties ir žinių stokos jie situaciją tik pablogina. Dažnai būna taip, kad stebėdami, kaip dirbame mes, žmonės nusprendžia, jog tai labai paprasta ir jie gali susitvarkyti patys. Tačiau mūsų darbas tik iš pažiūros paprastas, nes turintieji patirties darbus atlieka tiksliai ir tarsi lengvai, nors dirba su sunkiais pjūklais ir sudėtinga aukštalipių įranga.
Jei kelia pavojų, pjaunami ir vasarą
- Kiek laiko reikia medžiui nupjauti ir kuo ypatingas seno ar pažeisto medžio nupjovimas?
- Nusprendus pjauti medį, reikia atsižvelgti į jo būklę, storį, rūšį, aplink esančius objektus ir priimti nestandartinius sprendimus, kad būtų užtikrintas saugumas. Per dvidešimt metų esame matę įvairios būklės medžių, kartais net kyla klausimas, kaip kuris nors medis dar stovi. Iš išorės jis gali atrodyti visiškai sveikas, tačiau pradėjęs pjauti matai, kad iš medžio likusi tik žievė, po ja yra keli centimetrai kietos medienos, o vidus tuščias. Toks medis yra labai pavojingas, nes neteisingai apskaičiavus ir neįvertinus visų veiksnių, darbai gali baigtis tragiškai.
Labai svarbi yra medžio rūšis, nes nuo to priklauso, kaip pjaunat lūš šakos, kokiu kampu galima pasukti medį, kad pjovimo metu, naudojant paties medžio svorį, jį būtų galima paguldyti ant žemės kuo saugiau. Tokie darbai gali užtrukti valandą, o kartais vienam medžiui nupjauti reikia net kelių dienų. Dažniausiai tai priklauso nuo medžio būklės ir statinių aplink jį.
Ar reikia gauti leidimą, jei būtina nupjauti namų kieme augantį medį?
Prieš pjaunant didesnio nei 20 cm skersmens medį, reikia gauti seniūnijos leidimą. Seniūnijoje užpildomas prašymas, nurodoma, koks ir kodėl medis turi būti nupjautas. Tinkamiausias laikas pjauti – medžiams numetus lapus ir pavasarį, kol neteka sula. Tačiau prireikus pavojų keliantys medžiai pjaunami bet kuriuo metų laiku. Yra keli medžių vertimo būdai: kryptinis vertimas reguliuojant kritimo kryptį įpjovimo kampais ir pleištais; kryptinis vertimas medį nukreipiant bei papildomai reguliuojant kritimo kryptį virvėmis ir vertimas pjaunant šakas nuo viršaus.
Įspūdinga tuopa
Ar buvo darbų, kurie ilgam įsirėžė į atmintį?
2005 m. Lazdijų rajone pirmą kartą reikėjo pjauti neapsakomo dydžio ir storio medį, pasvirusį virš gyvenamojo namo. Tuopos skersmuo buvo apie 170 cm, mediena ištrūnijusi, vidus tuščias. Todėl vienam iš mūsų darbuotojų teko įsisprausti į kamieno vidų ir specialiu būdu nupjauti medį, kad šis nenuvirstų ant gyvenamojo namo. Tai padarius tuopa su didžiuliu trenksmu virto ant žemės.
Kaimynai, gyvenantys už pusės kilometro, atbėgo pažiūrėti, kas taip garsiai driokstelėjo. Tai buvo labai pavojingas darbas, net dabar jį prisiminus šiurpuliukai per kūną nubėga.
Vieną linksmesnių darbų atlikome praėjusių metų rudenį. Vilniuje teko gelbėti mažą naminę voveraitę, kuri stipriai apkandžiojo rankas mūsų aukštalipiui. Ji buvo saugiai nukelta nuo beržo ir perduota šeimininkei.