„Nors gyvūnų paliktų įspaudų galima aptikti beveik kiekvieno seno statinio plytose, tai yra mažai tyrinėta archeologijos sritis. Taip yra todėl, kad sumūrytoje sienoje pėdsakus aptikti nėra lengva, nemažai pėdsakų surandama tik sugriuvus kokiam nors statiniui“, – pasakoja Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas.
Muziejaus direktoriaus teigimu, anksčiau, gaminant paprastas molines plytas, prieš deginant jos būdavo džiovinamos lauke. Kol jos džiūdavo, bet koks prabėgęs gyvūnas galėdavo palikti savo įspaudą. Tad yra išlikusių įvairių gyvūnų – žiurkių, šunų, kačių, ožkų, kiaulių, laukinių žvėrių pėdsakų.
„Daug informacijos apie gyvūnus archeologinių tyrimų metu gaunama ir iš rastų įvairiausių kaulų – paukščių, žvėrių, žuvų. Iš jų galima nustatyti, kokie gyvūnai buvo auginami – pvz., kokie šunys ar arkliai, kokius gyvūnus lietuviai valgė, kokius medžiojo, o kokius žvejojo“, – teigia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro vedėjo pavaduotojas dr. Povilas Blaževičius.