Prie Biržos tilto nuo 13 iki 18 val. bus galima susipažinti su stovinčiais laivais, apsilankyti ant kranto veikiančiose kūrybinėse dirbtuvėse, o 18 val. – grožėtis flotile, plaukiančia tarp Biržos ir Pilies tiltų. Čia pamatysime ir tradicinius Kuršių marių laivus – kurėnus, venterines valtis, reisinę ir susipažinsime su egzotišku čiukčiu kajaku ar drakaru „Jotvingis“ – garsiausio norvegų Gokstado karo laivo kopija.
Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, minimos jau net XIV–XV a. kronikose ir Vokiečių ordino valstybės dokumentuose. Kurėnai, kiudelvaltės, bradinės ir venterinės valtys – pavadinimus gavo nuo tinklų, kuriais žvejojo, tipo. Vienintelis originalus kurėnas, praeitą šimtmetį dar plaukiojęs Kuršių mariose, yra eksponuojamas Lietuvos jūrų muziejaus senųjų laivų aikštelėje.
Parade pamatysime ir seniausią žmonijos naudojamą susisiekimui priemonę – luotą. Lietuvos upėse ir ežeruose luotais naudotasi nuo žilos senovės iki XX a. pradžios, vėliau juos pakeitė valtys. 2006 m. vasarą pagal senųjų luotų pavyzdžius, naudodamiesi senoviniais įrankiais, medžio meistrai Žemaitijos nacionaliniame parke išskobė keletą luotų. Vienas jų ir plauks parade.
Baltarusiai parade pateiks staigmeną – jie pasirodo su vikingų karo laivo drakaro kopija „Jotvingis“. Ji pastatyta pagal Gokstado laivo pavyzdį (vikingų laivas, rastas 1880 m. pilkapyje Norvegijoje ir šiuo metu eksponuojamas muziejuje Osle). Gokstado laivas, pastatytas apie 850 metus, laikomas gražiausiu iš išlikusių vikingų laivų.
Taip pat parade pamatysite burinę valtį „Fiord“ iš Lenkijos, Ukmergės skautų valtį „Laumė“, irklinę-burinę valtį „Kapitonas Gikas“ ir motorinę jachtą „Lillian“. Komentuos paradą etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, padedant Klaipėdos krašto kapelai „Martvežiai“.