„Jis panašus į uodą, tik gerokai stambesnis. Šioje nuotraukoje dar matosi, kad sugavęs laiko mažesnį vabzdį“, - laiške rašė skaitytojas. Jis klausė, ar šitie vabzdžiai nepavojingi žmogaus sveikatai, t.y. neperneša ligų, negali žmogaus organizme palikt kokių lervų ar pan.
Entomologas Andrius Petrašiūnas iškart atpažino, kad nuotraukoje matomas vabzdys - snapmusių šeimos musė (lot. Empididae).
Lietuvoje iš viso gyvena apie 112 musių rūšių, iš kurių dažniausios kambarinės musės, rudeninės piktmusės, runkelinės ir svogūninės musės bei pavasarinės kopūstinės ir vasarojinės musės. Pasaulyje yra daugiau kaip 120 tūkst. musių rūšių.
Kai kurios musių rūšys yra pavojingos, nes platina įvairias ligas: žarnyno infekcijas, hepatitą A, dizenteriją, bakteriozę. Be to, yra atlikta tyrimų, rodančių, kad musė – blogos sanitarinės būklės rodiklis.
Norint, kad kuo mažiau musių būtų patalpose, reikėtų nepalikti atvirų langų, dengti juos tinkleliais. Būtina ir maisto priežiūra. Jį reikėtų pridengti ar apvynioti plėvele, kad musė negalėtų patekti. Labai svarbu tinkama įvairių šiukšlių priežiūra. Jos turėtų būti laikomos sandariai. Jeigu konteineriai yra aikštelėje, aikštelė turėtų būti asfaltuota, išbetonuota. Jeigu kompostuojamos atliekos, reikėtų daryti taip, kad musėms nebūtų lengva prieiti. Galų gale yra lervicidai, kurie naikina lervutes ir lėliukes.
Visgi nereikia manyti, kad musės yra visiški kenkėjai. Jos duoda ir tam tikrą naudą. Kadangi musės sparčiai dauginasi ir nereikalauja daug vietos bei maisto, mokslininkai nuo seno naudoja jas įvairiems tyrimams. Tiriant vaisinės muselės paveldimumą buvo atrastos chromosomos. Tai pavyko nagrinėjant paveldėjimo dėsnius ir dar neturint galimybės chromosomų stebėti tiesiogiai. Mokslininkai šias museles augina mėgintuvėliuose ir maitina marmeladu.