Baiminasi invazinių rūšių plitimo
Kokių gyvūnų nedraudžia namuose laikyti specialusis Aplinkos ministerijos patvirtintas sąrašas, tokius galima įsigyti ir laikyti. Panaši tvarka galioja didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių.
Tačiau tokia tvarka nėra patenkinti gyvūnų teisių aktyvistai. Jie mano, kad tokie sąrašai prastai apsaugo ir dėl pastoviai besikeičiančių gyvūnų madų jie turi būti labai dažnai atnaujinami. Pavyzdžiu jie laiko Belgiją, kur galioja priešinga taisyklė. Ja vadovaujantis namuose žmonės gali laikyti tik tuos gyvūnus, kurie įtraukti į leidžiamų laikyti rūšių sąrašą. Šių rūšių gyvūnai pripažinti tinkamais ir saugiais. Olandijoje taip pat neseniai įsigaliojo lygiai tokia pati tvarka.
Toks sąrašas,anot Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės būtų reikalingas ir Lietuvoje. Jis padėtų apsisaugoti nuo invazinių rūšių plitimo. Juk dažnai iš egzotinių kraštų atsivežami ir amuose laikomi gyvūnai išplinta gamtinėje aplinkoje ir tampa aplinkosaugos problema. Jei tik palankios sąlygos, tam tikrų rūšių plitimą sustabdyti labai ilgai trunka, be to, tai brangiai kainuoja.
Invazinėmis vadinamos tos gyvūnų ir augalų rūšys, kurios plisdamos svetimose teritorijose už savo natūralių dauginimosi ribų, daro žalingą įtaką to krašto ekosistemai. Šiuo metu į Lietuvos sąrašus yra įtrauktos 35 invazinės augalų ir gyvūnų rūšys (18 augalų ir 17 gyvūnų). Sąrašą sudaro tokie augalai: uosialapis klevas, sosnovskio barštis, gausialapis lubinas, baltažiedė robinija, smulkiažiedė sprigė, vėlyvoji ieva, raukšlėtalapis erškėtis, dygliavaisis virkštenis, šiaurinis šermenis, varpinė medlieva, vėlyvoji rykštenė, aukštoji rykštenė, kanadinė rykštenė, kanadinė elodėja, tankiažiedė rūgštynė, šluotinis sausakrūmis, ilgakotis lakišius, muilinė guboja.
Į „juodąjį sąrašą" įtraukti šie gyvūnai: mangutas, kanadinė audinė, ondatra, paprastasis meškėnas, pilkoji žiurkė, kanadinė berniklė, nuodėgulinis grundalas, grundalas rubuilis, rainuotasis vėžys, žymėtasis vėžys, apželtkojis krabas, pietinė dumblasraigė, dreisena, jūros gilė, kietašarvė šoniplauka, ežerinė mizidė, spygliuotoji vandens blusa.
Kaip teigė Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas, dažnai invazinės rūšys svetimose teritorijose atsiranda dėl klaidingo mąstymo apie tam tikrų rūšių naudą: „Žmonės patys atsiveža, išplatina tikėdamiesi kažko. Ir po kurio laiko tie dalykai netenka kontrolės. Tas gyvūnas naujoj vietoj pradeda elgtis visiškai kitaip nei natūraliame savo areale. Prasideda staigi plėtra, užimama kitų rūšių vieta ir viskas pradeda keistis kardinaliai.Tikimasi naudos, tačiau dažniausiai sulaukiama tik krūvos bėdų“.
Galiojančią tvarką siūlo keisti
Mūsų šalyje šiuo metu galioja „negatyvus” sąrašas, kuris leidžia gyventojams kaip augintinį namuose laikyti bet kokį į „Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių” sąrašą neįtrauktą gyvūną. Į šį sąrašą Lietuvoje patenka primatai, krokodilai, visi kloakiniai gyvūnai ir kiti. Kadangi prekyboje nuolat pasirodo naujos gyvūnų rūšys, kartais net mokslininkams menkai žinomos, sąrašą reikia nuolat peržiūrėti ir atnaujinti.
B. Kymantaitės manymu, „negatyvieji” sąrašai vis dar daug kur galioja dėl susiklosčiusios tradicijos, kuri ilgai nebuvo keičiama. „Tikiu, kad Olandijos ir Belgijos pavyzdžiu paseks daugiau šalių ir Europoje situacija keisis, turint galvoje, kad „negatyvieji” sąrašai prastai užtikrina gyvūnų apsaugą, prevenciją nuo gyvūnų laikymo problemų, jų įgyvendinimo užtikrinimas valstybei brangiai kainuoja ir smarkiai apkrauna tarnautojus darbu, jau nekalbant apie riziką, kurią patiria laikantys tokius gyvūnus”, - sakė B. Kymantaitė.