Siūlosi mokėti 10 litų per dieną mainais į 19 Lietuvos ežerų

Povandeninės žūklės mėgėjams planuojama leisti nardyti ir medžioti žuvis tik šešiuose Lietuvos ežeruose. Tačiau sportinės žūklės atstovai nenori sutikti su tokiais teisių suvaržymais. Kaip tik todėl jie, vardydami gerus savo darbus, siūlo pritaikyti kompensavimo mechanizmą, leidžiant jiems specialiomis strėlėmis į žuvis šaudyti ne 10-yje, bet 19-oje didžiųjų vandens telkinių.

Narai sutinka daugiau mokėti

Zarasų ir Molėtų rajonuose kuriant Žvejų rojų nutarta, kad būsimoje jo teritorijoje neturi likti vietos povandeninės žūklės entuziastams. Jei iki šiol jie galėjo nardyti 10-yje Lietuvos ežerų, tai dabar siūloma anuliuoti leidimus keturiuose iš jų: Sartuose, Antalieptės tvenkinyje, Baltuosiuose Lakajuose ir Galuonuose. Sportinės žūklės mėgėjams tokiu atveju teliktų galimybė medžioti šešiuose vandens telkiniuose.

Tačiau toks Aplinkos ministerijos užmojis šios sporto šakos entuziastų netenkina. Šiuo metu ant aplinkos ministro Valentino Mazuronio stalo guli žvejų pasiūlymas leisti povandeninę žūklę vykdyti 19-oje vandens telkinių. Tai – tarsi kompensacija už kone perpus apribotą žvejybos vietų sąrašą.

Kaip GRYNAS.lt informavo Lietuvos povandeninės žūklės ir laisvojo nardymo asociacijų federacijos vadovas Bronius Šešplaukis, federacija, derinant su Mėgėjų žvejybos tarybos nariu, ichtiologu Egidijumi Bukelskiu, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) ir regioniniais parkais, paruošė naują licencinės povandeninės žūklės tvarką ir ežerų sąrašą. Kiek pakoregavus šis sąrašas buvo patvirtintas balandžio pabaigoje vykusiame Mėgėjų žvejų tarybos susirinkime.

Pagal povandeninės žūklės mėgėjų pasiūlytą tvarką žvejoti turėtų būti leidžiama nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d., laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų. Taip pat naujoji tvarka numato, kad žvejoti būtų leidžiama nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo (pagal įrašus kalendoriuje). Tačiau čia pat pašnekovas pridūrė, kad daugumoje ežerų povandeninė žūklė būtų leidžiama tik nuo rugsėjo 15 dienos.

B. Šešplaukis

Tas senovinis stereotipas (povandenininkas – naras su balionais ir žeberklais, viską imantis dėl mėsos) visiškai netinka šių dienų povandenininkams. Mes vadovaujamės visomis Aplinkos ministerijos nustatytomis žvejų mėgėjų taisyklėmis. Be to, po vandeniu turime tik tiek oro, kiek telpa į plaučius.

Be to, žvejai numatė ir draudimų. Įsigaliojus jų pasiūlytai tvarkai turėtų būti draudžiama vykdyti povandeninę žūklę neturint ryškiai matomo plūduro, peilio, paplūdimiuose ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų. Taip pat būtų draudžiama naudoti ilgesnius nei 120 cm povandeninės žūklės šautuvus, strėles, kurių antgalis platesnis nei 10 cm, kitų nei unguriai žuvų povandeninei žūklei naudoti dvišakius ar daugiašakius strėlių antgalius.

Povandeninės žūklės atstovai sutiko, jog norėdami užsiimti tokio tipo žvejyba turėtų įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, kuri dienai kainuotų 10 Lt, savaitei – 30 Lt, mėnesiui – 50 Lt. Iki šiol šios sporto šakos proteguotojai už povandeninę žūklę mokėjo tiek pat, kiek ir meškeriotojai.

Narai: mes esame labai reikalingi

Lietuvos povandeninės žūklės ir laisvojo nardymo asociacijų federacijos vadovas B. Šešplaukis sakė, kad naujasis žvejybos vietų sąrašas buvo rengiamas labai atsakingai. Jį sudarinėjant, vyro teigimu, buvo konsultuojamasi su mokslininkais ir VSTT darbuotojais. Todėl jis tikisi sulaukti Aplinkos ministro pritarimo.

„Dėl žvejų rojaus įkūrimo planuojama povandeninę žvejybą uždrausti keturiuose vandens telkiniuose. Bet mes norime, kad vietoje atimtų ežerų galėtume plačiau vykdyti savo veiklą. Mėgėjų žvejybos tarybos susirinkime pasiūlėme griežtinti mūsų veiklą. Priėjome prie sprendimo, kad mūsų veikla būtų licencijuojama. Dėl to mums žvejyba pabrangs penkis kartus. Tarybai pateikėme 23 ežerų sąrašą, suderintą su mokslininkais ir VSTT, bet ji sąrašą sutrumpino iki 19-os. Kai kuriuose regioniniuose parkuose esančiuose ežeruose parkų direkcijos pageidavo, kad žvejotume nuo rugsėjo 15 d. iki sezono pabaigos. Todėl kai kur susidaro tik du mėnesiai. Taryba, patrumpinusi sąrašą, daugiau jokių prieštaravimų neišsakė. Todėl dabar mums beliko gauti tik aplinkos ministro pritarimą“, - GRYNAS.lt sakė B. Šešplaukis.

Jo teigimu, povandeninės žūklės entuziastai sutiko už žvejybos leidimus mokėti daugiau norėdami surasti kompromisą, kad tik nebūtų apribotos šio žvejybos būdo galimybės. Galiausiai B. Šešplaukis ėmė įrodinėti, kad povandeninės žūklės entuziastai tikrai neišgaudys visos žuvies ir kad apskritai  jie ežerams duoda daug naudos.

L. Jonauskas

sunku pasakyti, ar adekvati pinigų suma skiriama žuvies išteklių atkūrimui. Aš, kaip žvejas, galiu pasakyti, kad telkinių išplėtimas nėra gerai. Jei liktų 6 telkiniai, mes galėtume daryti tikslią ir konkrečią apskaitą.

„Mūsų pasiūlyta tvarka norime surasti kompromisą. Tada būtų kita apmokėjimo tvarka ir būtų daug tikslesnė apskaita. Iki šiol metinis leidimas kainavo 50 Lt. Ir galėdavome žvejoti 10 ežerų, kurie buvo sąraše pagal Mėgėjų žvejybos taisykles. O dabar limitai lieka tie patys, tik pasikeičia kaina. Bet apskritai pagal statistiką žuvies mes sugauname mažiausiai. Ir žvejojame ne pardavimui, ne dėl kaimyno. Neriame tikrai ne dėl mėsos. Tai yra sportas. Įranga tikrai brangi. Be to, reikia sportinės parengties. Mes nuolat įžuviname ežerus, išvalome juos nuo senų tinklų, vykdome švarinimosi akcijas. Tas senovinis stereotipas: povandenininkas – naras su balionais ir žeberklais, viską imantis dėl mėsos, visiškai netinka šių dienų narams. Mes vadovaujamės visomis Aplinkos ministerijos nustatytomis žvejų mėgėjų taisyklėmis. Be to, po vandeniu turime tik tiek oro, kiek telpa į plaučius“, - sakė vyras.

Nori nutraukti žvejybą už 13 centų

Vis dėlto aplinkos viceministras Linas Jonauskas nenorėjo sutikti su tuo, kad povandeninės žūklės entuziastai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Anot jo, jei šį žvejybos tipą būtų galima proteguoti tik šešiuose vandens telkiniuose, be kita ko, dar liktų ir išnuomoti ežerai, kuriuose susitarus su laikinu savininku, tokia žvejyba yra galima. „Nuomininkas numato galimybę žvejoti ir povandeninės žūklės įrankiais“, - sakė L. Jonauskas, pridėjęs, kad Sartų ežero atsisakė patys žvejai.

Pasidomėjus, kaip viceministras vertina žvejų užmojus, jis teigė labiau norintis, kad povandeninė žūklė būtų legali tik šešiuose vandens telkiniuose. Tokiu atveju, anot jo, būtų galima užtikrinti tikslesnę tokios žvejybos rūšies apskaitą.

„Žvejai nenori, kad sąrašas būtų sutrumpintas. Jie siūlo tokios žvejybos vietas išplėsti daugiau nei du kartus. Tokį siūlymą palaiko ir Žvejų mėgėjų taryba. Tiesa, susirinkimo metu nebuvo kvorumo. Dabar žvejų pasiūlymas guli ant ministro stalo ir jis turi nuspręsti: palikti 6 ežerus ar sąrašą pailginti iki 19-os, kaip yra siūloma. Kalbant apie trofėjinių žuvų žvejybą, povandenininkas turi daugiau galimybių nei žvejas mėgėjas. Jis gali pasirinkti, kokią žuvį nušauti. Kadangi dabar visiems žvejams taikoma vienoda leidimų sistema, neįmanoma nustatyti, kokį įnašą padaro povandenininkai. Todėl sunku pasakyti, ar adekvati pinigų suma skiriama žuvies išteklių atkūrimui. Aš, kaip žvejas, galiu pasakyti, kad telkinių išplėtimas nėra gerai. Jei liktų 6 telkiniai, mes galėtume daryti tikslią ir konkrečią apskaitą“, - teigė viceministras.

Jo teigimu, žvejybą susiaurinus iki šešių telkinių, leidimai pabrangtų. L. Jonauskas sakė, kad šiuo metu povandeninės žūklės entuziastui, turinčiam metinį leidimą, povandeninė žvejyba dienai kainuoja 13 centų. O įsigaliojus naujajai tvarkai dienos žvejybos kaina siektų 10 Lt.

Vis dėlto pašnekovas pasidžiaugė, kad povandeninės žūklės atstovai iš ežerų ištraukia senus tinklus ir poilsiautojų sumestas šiukšles, tačiau, nepaisant to, ilginti tokiai žvejybai skirtų ežerų sąrašą nėra prasmės.

Meškeriotojai nesipriešina

GRYNAS.lt pasidomėjus, kaip povandeninės žūklės atstovų pasiūlymą vertina Lietuvos meškeriotojų sąjunga, jos vadovas Saulius Mikalauskas pripažino tam nesipriešinantis. Jis pats teigė dalyvavęs tarybos susirinkime, ir pasiūlęs pateiktą sąrašą sutrumpinti keturiais ežerais, pritarė povandeninės žūklės atstovų pateiktam pasiūlymui.

Jo teigimu, povandeninės žūklės mėgėjai taip pat priskiriami žvejams mėgėjams ir todėl jis nemano, kad šiuos žvejus reikėtų įsprausti į labai griežtus rėmus. Tiesa, pašnekovas pripažino, kad tokia narų iniciatyva tikrai nepatiks visiems meškeriotojams. Nepaisant to, jis pridėjo, kad šiokia tokia konfrontacija išlieka tarp visų žvejybos rūšių.

„Situaciją vertinu dviprasmiškai. Įsigaliojus pasiūlymui narai galėtų žvejoti 19-oje vandens telkinių, bet dėl to būtų surenkama daugiau pinigų. Aišku, dauguma meškeriotojų tam nepritartų, nes laikomasi nuomonės, kad šie žvejai išgaudo trofėjus. Todėl tikrai ne visi juos mėgsta. Tačiau tokių takoskyrų yra beveik tarp visų žvejybos rūšių, pavyzdžiui, tarp muselininkų ir plūdininkų. Vis dėlto šios rūšies visai uždrausti neišeina. Tai yra žmonių pomėgis, jie turi nusipirkę reikiamą įrangą“, - kalbėjo S. Mikalauskas.