Siurprizas iš lauko tualetų: askaridžių kiaušinėliai ir nitratų kupinas vanduo

Medinės sukrypusios išvietės – neretas reiškinys tiek gūdžiame Lietuvos kaime, tiek ir sostinėje, Vilniuje. Tačiau tik nedaugelis žino, kad tokia „būdelė“ gali tapti pavojingos užkrečiamos ligos priežastimi. Ir tai dar ne viskas. Jei geriate vandenį iš šulinio, nesistebėkite, jei tyrimai patvirtins, kad jūsų puodelio turinys praturtintas doze nitratų.

Fekalijos užteršia ir geriamąjį vandenį

Specialistų teigimu, neteisingai tvarkomos fekalijos, dideliais kiekiais patekusios į aplinką arba neteisingai utilizuojamos, gali ne tik ją užteršti, bet ir kelti pavojų žmonių sveikatai. Taip pat nereikia pamiršti, kad jei po lauko tualetu nėra įrengta sandaraus rezervuaro, iš duobės teršalai su gruntiniu vandeniu gali pakliūti į šulinius. Tokiu būdu užteršiamas geriamasis vanduo tampa pavojingas sveikatai.

Didelė žala daroma tuomet, kai lauko tualeto duobės apačia nėra užbetonuojama, kai nėra sandarus rezervuaras arba kai persipildžiusio rezervuaro turinys išteka į aplinką. Aplinkosaugininkai ganėtinai dažnai organizuoja reidus, kurių metu tikrinami lauko tualetai. Tačiau jie pastebi, kad nors už pažeidimus taikomos nemenkos baudos, duobių „kiauru dugnu“ vis dar pasitaiko.

Rizika dar labiau padidėja, jei tokių tualetų vienoje vietoje yra labai daug. Kai kada medinių „būdelių“ teršalai gali pakenkti arterinių gręžinių vandens kokybei. Tačiau gruntinį vandenį teršia ne vien fekalijų duobė. Didelį pavojų kelia lauko tualeto duobėje susikaupusių fekalijų išpylimas daržuose ir laukuose. Neseniai GRYNAS.lt reporterių parengtame reportaže net kai kurie sostinės gyventojai prisipažino, jog taip elgiasi.

Jei gruntas teršiamas toje vietoje, kur vyksta paviršinių vandenų filtracija į gruntą ir formuojasi gruntiniai vandenys, tai vanduo šuliniuose ir negiliuose gręžiniuose užteršiamas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas ir dirvožemis.

Visuomenės sveikatos specialistai sako, kad jei dirvožemis „tręšiamas“ žmonių ekskrementais, yra didelė tikimybė, kad šulinio ar negilaus gręžinio vanduo bus užterštas azoto junginiais (nitratais, nitritais), o taip pat ir mikroorganizmais.

Verta paminėti, kad su vandeniu arba maistu į žmogaus organizmą patekę nitratai gali sukelti deguonies badą, kuris ypač pavojingas kūdikiams, mažiems vaikams ir nėščiosioms. O pastoviai geriant nitratais praturtiną vandenį padidėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Kaip pastebi specialistai, vis dėlto žmonės ne taip ir retai ryžtasi palieti daržus srutų duobės turiniu, manydami, kad taip pagausins derlių. Tačiau taip besielgiantys nepagalvoja, kad pavojingomis užkrečiamomis infekcinėmis ligomis gali užkrėsti ne tik save, bet ir kitus, pasivaišinusius jų daržo gėrybėmis.

Didžiausia grėsmė - askaridės

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė teigė, kad žmonėms, kurių tualetai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, reiktų rinktis biotualetus. Kitu atveju jų nuotekų rezervuarus turėtų pastoviai ištuštinti šioje srityje besispecializuojančios įmonės.

Pašnekovės teigimu, kur kas realiau susirgti užkrečiama liga ne naudojantis lauko tualetu, bet pasivaišinus vaisiais ir daržovėmis, išaugusiais toje žemėje, kuri buvo laistyta tokių tualetų turiniu. Didžiausia tikimybė, kad paragavę tokių daržo gėrybių užsikrėsite askaridoze. Tačiau yra viena sąlyga – tualetu turėjo naudotis jų turintis žmogus.

„Jei kaimo vietovėse laukai ar daržai tręšiami lauko tualetų turiniu, pavojinga. Nieko negalima tręšti „šviežiomis“ išmatomis. Jei tręšiami laukai, užkrečiamos daržovės ir vaisiai. Jei tualetu besinaudojęs žmogus turi askaridžių, tokiu būdu gali užsikrėsti ir kiti. Daugiausiai jų turi vaikai“, - GRYNAS.lt kalbėjo B. Zdanevičienė, pridūrusi, kad askaridžių kiaušinėliai į mūsų organizmą gali patekti suvalgius neplautas daržoves ir vaisius.

Be to, moteris aiškino, kad askaridžių kiaušinėliai žmogaus sveikatai iškart grėsmės nekelia. Iki to turi praeiti šiek tiek laiko: „Su žmogaus išmatomis išskiriami askaridžių kiaušinėliai, patekę į dirvožemį, jame per 1–1,5 mėn. subręsta ir tampa pavojingi žmogui. Kiaušinėlių brendimo greitis priklauso nuo dirvožemio drėgmės, šilumos, deguonies kiekio bei saulės intensyvumo. Lervutė kiaušinėlio viduje esant 13–30 laipsnių temperatūrai subręsta per 9–42 dienas, esant 24–30 laipsnių temperatūrai – per 16–18 dienų, esant temperatūrai, žemesnei nei 12 laipsnių, kiaušinėliai nustoja vystytis, tačiau išlieka gyvybingi. Askaridžių kiaušinėliai esant palankioms sąlygoms dirvožemyje gali išgyventi net kelerius metus, vandenyje – 1–2 metus. Kiaušinėliuose esančios lervos nustoja vystytis veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, joms išdžiūvus, o pakilus temperatūrai iki 37–38 laipsnių, kiaušinėlyje esanti lervutė žūsta.“

Specialistės teigimu, jei norima pigių trąšų, fekalijos tam tinka, tačiau duobės turinys turi būti dvejus ar trejus metus specialiai kompostuojamas. O tai padaryti neturint patirties, pasak pašnekovės, nėra paprasta: „Galima ir kompostuoti – perpūdyti. Tokiu atveju yra iškasamos specialios duobės, o turinys sluoksniuojamas su žalia mase. Tuomet temperatūra duobėje siekia maždaug 200 laipsnių šilumos. Galiausiai turinys tampa nepavojingas ir juo galima tręšti. Tačiau kompostuoti patartina tik tada, jei žinoma, kaip teisingai tai daryti.“

Askaridės gali patekti net į smegenis

Taip pat B. Zdanevičienė patvirtino, kad žemę laistant fekalijomis gali būti užteršti ne tik ežerai ir upės, bet ir geriamasis vanduo. Jei taip įvyksta, vandenyje aptinkama nitratų. Tačiau infekcine liga, pašnekovės žodžiais tariant, „žmogus užsikrečia per burną, pavyzdžiui, suvalgius neplautą braškę.“

Kas vyksta, kai askaridžių kiaušinėliai patenka į žmogaus organizmą? Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotoja aiškino, kad prarijus subrendusių askaridžių kiaušinėlių iš jų plonajame žarnyne išsirita lervos, kurios įsiskverbia į žarnos sienelę ir su kraujo srove išnešiojamos po organizmą. Jos aktyviai maitinasi kraujo serumu ir eritrocitais.

„Kartais askaridžių lervos su kraujo srove gali nukeliauti į smegenis, akis ir kitus organus. Tačiau dažniausiai lervos patenka į plaučius, kuriuose migruoja apie 10–14 dienų. Plaučiuose lervos juda bronchiolių ir bronchų gleivine, pakyla į trachėją iki nosiaryklės. Iš čia (dažniausiai naktį) su seilėmis nuryjamos ir per skrandį antrą kartą patenka į plonąjį žarnyną. Plonajame žarnyne askaridės per 2–2,5 mėn. užauga ir lytiškai subręsta. Suaugusi askaridė žmogaus organizme gyvena apie 1–2 metus, po to su išmatomis pasišalina iš organizmo. Suaugusios kirmėlės nesidaugina žmogaus organizme, kirmėlių skaičius ligonio žarnyne priklauso nuo to, kiek askaridžių kiaušinėlių pateko į žmogaus organizmą“, - dėstė B. Zdanevičienė.

Tačiau jei kieme stovi lauko tualetas, tai dar nereiškia, kad susirgsite askaridoze, kadangi ja sergančių ir ligą platinančių žmonių Lietuvoje nėra daug. Pavyzdžiui, pernai šia liga Vilniuje sirgo 11 žmonių (aštuoni iš jų vaikai), 2012 m. – 10, 2011 m. – 42, 2010 m. – 49 žmonės. Taigi statistika rodo, kad ši liga palengva traukiasi. Tai pašnekovė sieja su vis labiau visuomenės priimamais higienos reikalavimais.

Laistant daržą fekalijomis jis „patręšiamas“ bakterijomis, virusais ir kiaušinėliais

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė taip pat teigė, kad nenorint užsikrėsti infekcinėmis ligomis, būtina teisingai šalinti lauko tualetų turinį.

Pašnekovė nesistebėjo, kad ne visoje Lietuvoje gyventojai turi galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, tačiau, anot jos, net ir tokiu atveju tualetas negali kelti pavojaus aplinkai.

„Kaimo vietovėse ir vienkiemiuose lauko tualetas yra gana dažnas reiškinys. Net didmiesčių pakraščiuose tokių dalykų pasitaiko. Tačiau viskas priklauso nuo to, kaip tie tualetai įrengti. Lauko tualetai turi būti įrengti taip, kad neterštų aplinkos, dirvožemio ir nekenktų žmogaus sveikatai. Taip pat lauko tualeto turinio negalima naudoti daržų ir laukų laistymui. Kadangi tokiu būdu į aplinką gali patekti žmogaus išmatose esantys mikroorganizmai. Taip ir į vandenį, kurį mes geriame, gali patekti teršalai“, - kalbėjo G. Zagrebnevienė.

Tačiau tikimybė, kad liga gali pasivyti vien tik naudojantis tokiu tualetu, labai maža, sakė pašnekovė. Žinoma, scenarijus gali būti visai kitoks, jei pasinaudojus tualetu pamirštama nusiplauti rankas.

Jei fekalijos ne specialiai išsiurbiamos ir išvežamos, o išlaistomos laukuose, iki pavojaus – tik vienas žingsnis. „Išmatose gali būti įvairiausių ligų sukėlėjų. Juk žmogus gali sirgti įvairiomis užkrečiamomis infekcinėmis ligomis. Kai kurie mikroorganizmai labai ilgai gali gyventi srutose. Kirminų kiaušinėliai ilgai tveria. Išmatose galima surasti bakterijų, virusų, kiaušinėlių. O taip patręštoje dirvoje išaugintos daržovės kels grėsmę žmogaus sveikatai. Yra specialios tarnybos, kurios srutas išveža. Paslaugos brangios, bet kiekvienas sąmoningas pilietis turi žinoti, kad srutos iš duobės turi būti šalinamos saugiai“, - tikino specialistė.

Lauko tualetais ir išsiėmimo duobėmis Lietuvoje naudojasi apie pusė milijono gyventojų. Vos 10 proc. iš jų yra sudarę sutartis, kad nuotekos būtų reguliariai išvežamos.