Skaniausias vasaros desertas slepia daugybę pavojų

Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas.  Uogose nemažai vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo), skaidulinių medžiagų,  celiuliozės ir pektino. Tačiau, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Vaida Žeimienė, nepaisant uogų teikiamos naudos, būtina žinoti ir apie gresiančius pavojus, kurie gali tykoti tiek pirktose, tiek pačių soduose bei daržuose užaugintose uogose.

Per maistą plintančios infekcijos

Per maistą plintančios infekcijos paplitusios visame pasaulyje. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2012 metais užregistruoti 5363 per maistą plintančių infekcijų protrūkių atvejai.

Dažniausiai protrūkius sukėlė Salmonella bakterijos (28,6 proc.), bakterijų toksinai (14,5 proc.) bei virusai (14,1 proc.). Jeigu uogos atrodo švarios, tai dar nereiškia, kad taip yra.

Žmogui susirgti pakanka 400 - 500 bakterijų, tačiau kai kuriais atvejais užtenka ir 15–20. Ligų sukėlėjai su nuotekomis gali patekti į dirvą ir taip užteršti maisto produktus patogeninėmis bakterijomis, virusais, parazitais.

Žmonės ūmiomis žarnyno infekcijomis gali užsikrėsti per nešvarias rankas ar indus, per užterštus maisto produktus ar vandenį. Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37°C temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir 5–60°C temperatūroje, todėl tam pakanka ir kambario temperatūros.

Mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja maisto produktus laikant šaldytuve, tačiau per maistą plintantys virusai yra atsparūs aplinkos veiksniams (šalčiui, išdžiūvimui, aukštai temperatūrai) bei kai kuriems biocidams.

Virusų protrūkiai

Užkrėstuose maisto produktuose virusas gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau. Pasaulyje per maistą plintančių virusų protrūkiai dažnai siejami su šaldytomis uogomis. Patekę virusai ant šviežių uogų išlieka gyvybingi visą jų šaldymo laikotarpį. Valgant atitirpintas nepakaitintas uogas, virusai patenka į žmogaus organizmą sukeldami hepatito A infekciją.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ragina vartotojus ir viešojo maitinimo specialistus šaldytas uogas vartoti tik po pakankamo pašildymo, siekiant išvengti apsinuodijimo maistu.

Šaldytas uogas reikėtų pakaitinti bent 2 minutes 90°C temperatūroje.

Uogose- sunkieji metalai ir pesticidai

Dėl blogos ūkininkavimo praktikos uogose galima aptikti ir sunkiųjų metalų bei pesticidų likučių, viršijančių Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas, todėl labai svarbu auginant, renkant, pakuojant, transportuojant uogas laikytis geros agrarinės bei higienos praktikos taisyklių.

Sodinant uogas reikėtų atkreipti dėmesį i sodinimo vietą (sodinti toliau nuo kelio, lauko tualetų), tręšti tik tam skirtomis priemonėmis ir tiksliai nurodytais kiekiais, naudoti pesticidus (įskaitant herbicidus) tik griežtai nustatytais kiekiais bei pagal instrukcijas. 
Uogų rinkimo metu labai svarbi gera rankų higiena.
Vienas iš efektyviausių būdų išvengti mikrobiologinės taršos – uogas rinkti plautomis rankomis ir dėti jas į švarius indus.

Specialistė V. Žeimienė primena, kad dažniausiai per maistą plintančiomis infekcijomis užsikrečiama netinkamai tvarkant maistą namuose. Todėl labai svarbu uogas laikyti švariuose induose, atskirai nuo termiškai neapdorotų maisto produktų, vengti kryžminės taršos, prieš vartojant kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu.

Uogų laikymo temperatūra

Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios, jas reikėtų laikyti vėsioje vietoje.
Optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo -1 iki +1 oC, spanguolių – nuo 2 iki 5 oC, santykinė drėgmė – 90–95 procentai. Parduodamos uogos turi būti nepažeistos, sveikos, švarios, be jokių matomų pašalinių medžiagų, nepažeistos kenkėjų, be puvinio, perteklinės išorinės drėgmės, pašalinio kvapo ir skonio.

Kokybiškos uogos yra sausos, tvirtos, savo rūšiai būdingos spalvos. Pernokusios gali būti per minkštos, vandeningos, raukšlėtos. Neprinokusios – žalios arba geltonos spalvos, rūgštaus skonio, todėl tokių uogų rinktis nereikėtų.
Uogas rekomenduojama suvalgyti per pirmą savaitę, o avietes ir gervuoges per 2–3 dienas nuo jų nuskynimo. Jeigu pastebėjote, kad uogos vis dėlto nešviežios, suvalgykite jas per pirmas 24 valandas. Esant reikalui, pirktas uogas perrinkite, plaukite tik prieš vartojimą.

Tyrimai

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nuolat tiria braškes, spanguoles, bruknes, mėlynes, žemuoges, serbentus, gervuoges, šaltalankių bei kitas uogas dėl pesticidų, sunkiųjų metalų likučių, vabzdžių kenkėjų nustatymo, mikrobiologinės taršos, importuojamose uogose taip pat tiriamas radioaktyvumo lygis.

Valstybinės maisto kontrolės metu 2013–2014 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) ištirti 195 uogų mėginiai, 5 mėginiai neatitiko teisės aktų reikalavimų (braškėse nustatytas noro virusas, taip pat braškėse bei mėlynėse nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas viršijantys pesticidų likučių kiekiai).

Nepamirškite, kad laikydamiesi asmens higienos bei tinkamai prižiūrėdami ir ruošdami maisto produktus, galime apsisaugoti nuo per maistą plintančių infekcijų!