Geriausia rinktis ežerus
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis paaiškino, kad dabar vandens telkinių temperatūra yra įprasta šiam metų laikui.
Tačiau dėl klimato kaitos pastebimi ir vandens temperatūros svyravimai. Geriausiai jie pastebimi žiemą, kai esant šiltiems orams ežerai ir upės iš viso neužšąla. Geriausiai tai pajaučia žvejai, kurie kelintą žiemą nebegali lipti ant Kuršių marių ledo. O ir kitur ledas ilgai neužsibūna.
Visgi klimato kaitos padariniai jaučiami ir šiltuoju metų laiku. Vanduo įšyla žymiai anksčiau nei anksčiau ir šiltas jis būna dar ir rudenį. Nepaisant to, žmonės pavasarį ir rudenį lįsti į jį nesiskubina.
Kita vertus, pokyčiai jaučiami net tik stebint vandens temperatūrą. Labiausiai matyti, kad karštomis vasaromis nusenka upės. Jau keletą dešimtmečių fiksuojama didžiulis ežerų ir kūdrų nusekimas. Mokslininkai sako, kad tai yra klimato kaitos padariniai ir to anksčiau nebūdavo.
„Kalbant apie šių metų gegužės mėnesį, vandens temperatūra buvo šiek tiek žemesnė už vidutinę daugiametę, o birželio pirmąją savaitę ji pasivijo daugiametę temperatūrą, todėl dabar visur vandens temperatūra yra įprasta“, - kalbėjo A. Kajutis.
Baltijos jūroje temperatūra matuojama trijose vietose: Palangoje, Nidoje ir Šventojoje. Dabar temperatūra visuose taškuose yra vienoda.
„18-20 laipsnių temperatūra šiuo metu yra į upėse. Žinoma, yra šiokių tokių išimčių, tarkime, Tauragnų ežeras yra gilesnis, todėl ten temperatūra siekia 16 laipsnių, bet tai irgi atitinka daugiametį vidurkį. Ir Neries upe dabar galima drąsiai plaukti baidarėmis. Tikrai nereikia bijoti išvirsti, nes tikrai nesušalsime. Tačiau išimčių yra ir kalbant apie upes, tarkime, Žeimenoje, Merkyje yra pusantro laipsnio mažesnė temperatūra, nes jos yra šaltiniuotos“, - pasakojo A. Kajutis.
Pataria giliau nenerti
„Oficialus maudynių sezonas dažniausiai skelbiamas ne tiek besimaudantiems, kiek tiems, kurie turi prižiūrėti maudyklas. Realus maudymosi sezonas priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių ir yra tam tikros komfortiškos ir nekomfortiškos sąlygos. Standartas yra toks, kad kol nėra 17-18 laipsnių vandens temperatūros ir bent keliais laipsniais aukštesnės oro temperatūros, dauguma besimaudančių nejaučia visiškai jokio komforto“, - sakė G. Valiuškevičius.
Jūros šiluma priklauso nuo vėjo
Mokslininko nuomone, kalbant apie Baltijos jūrą, vertėtų įvertinti vėjo poveikį. „Reikia suprasti, kad visa jūra niekada neįšyla, o mūsų pakrančių vandens temperatūra priklauso nuo to, ar yra bangų ir iš kurios pusės vėjas pučia. Jeigu vandenį atneša iš ten, kur jis buvo įšilęs, gali būti taip, kad oro temperatūra bus nelabai aukšta, o vanduo visai šiltas, bet galimi ir atvirkštiniai atvejai, kai oro temperatūra yra vos ne 30 laipsnių, o vanduo tik 14 laipsnių. Kai tokie dideli kontrastai, tikrai nepatartina lįsti į tokį vandenį, be to, ir dabar daugumai žmonių tikrai anksti maudytis Baltijos jūroje, tai gali daryti tik entuziastai“, - aiškino G. Valiuškevičius.
Anot mokslininko, visoje upėje, priešingai nei ežere, vandens temperatūra yra maždaug vienoda: „Jeigu temperatūra upėje jau pasiekė 18 laipsnių, tokia temperatūra bus didžiojoje jos dalyje: ir centrinėje dalyje, ir pakrantėje. Temperatūros visoje upėje gali skirtis tik kokiu vienu laipsniu. Tai nėra daug. Tačiau upėse yra srovės, todėl visuomet reikia pasirinkti vietą, kad būtų saugu.“