Skiriamės nuo europiečių: lietuviai negali atsiplėšti nuo savo automobilių

Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo pristatytas tyrimas apie tvarų vartojimą ir kaip jis atrodo lietuvių akimis. Pasirodo, kad lietuviai mažintų vartojimą, tačiau yra labai priklausomi nuo savo automobilio.

Tyrimą pristatė Žinių ekonomikos forumo analitikas Arminas Varanauskas. Tyrime dalyvavo 100 lietuvių, kurie buvo atrinkti pagal įvairius demografinius kriterijus: amžių, lytį, išsilavinimą, darbą. Buvo stengiamasi, kad šie žmonės atspindėtų Lietuvos situaciją.

Negali palikti savo automobilio

Lietuviai atsakė į įvairius klausimus apie vartojimą ir kai kurie iš jų parodė prieštaringus rezultatus.

„92 procentams dalyvių lietuvių rūpi tvaraus vartojimo klausimai ir patys piliečiai nori prisiimti atsakomybę dėl pokyčių bei nori kažką keisti, tačiau jiems trūksta gerų viešųjų asmenų pavyzdžių. Žmonės diskusijos metu sakė, jeigu kažkas numeta šiukšlę, kodėl aš turiu to nedaryti“, - kalbėjo A. Varanauskas.

Net 93 proc. lietuvių pasisako už griežtesnį reklaminių kampanijų reguliavimą, o 45 proc. pasisakė už reklaminių kampanijų, skatinančių perteklinį vartojimą uždraudimą, pavyzdžiui „pirk du už vieno kainą“ ir t.t. Nes jos skatina ir verčia pirkti.

A. Varanauskas

Anot jo, lietuviai labiausiai išsiskyrė tarp visų europiečių vienu klausimu – kokią transporto priemonę pasirinktų nuvažiuoti iki 10 kilometrų atstumui. 57 proc. lietuvių pasakė, kad rinktųsi automobilį, tarp europiečių tokių buvo 37 proc. Pagrindinė to priežastis – blogai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, ypač kaimuose, kur autobusas važiuoja du kartus per dieną.

Uždraustų reklamą

Tyrimas parodė, kad lietuviai pakankamai skeptiškai nusiteikę prieš reklamą, skatinančią vartojimą.

„Net 93 proc. lietuvių pasisako už griežtesnį reklaminių kampanijų reguliavimą, o 45 proc. pasisakė už reklaminių kampanijų, skatinančių perteklinį vartojimą uždraudimą, pavyzdžiui „pirk du už vieno kainą“ ir t.t. Nes jos skatina ir verčia pirkti“, - sakė A. Varanauskas.

Anot jo, 86 proc. gyventojų būtų linkę sumažinti savo vartojimą, beveik 49 proc. pirmiausiai pradėtų nuo maisto produktų, tačiau beveik 40 proc. renkasi maisto produktus pagal kainą. Tai yra problema, nes ne visi žmonės gali įpirkti produktus remdamiesi kriterijais.

Tokiose diskusijose dalyvavo ir daugiau šalių: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Ispanija, Nyderlandai, Portugalija, Vengrija.

Lietuviai mano, kad svarbiausiai yra švietimas bei sutiktų dalyvauti panašiuose renginiuose bei šviesti savo bendruomenes.