13
Kitas

Skūpus moka du kartus arba kodėl pigus „veislinis“ šuo po savaitės nebejuda? (II)

Kodėl? Kad pirkėjui būtų patogiau, o iš tiesų tam, kad nematytumėte, kokiomis sąlygomis auga šie šuniukai, arba kad jie ką tik krovininiu automobiliu atkeliavo iš kaimyninių šalių.

Savaitė kita - ir internete skelbiami nebe tokie gražūs vaizdai: galvos nebepakeliantis vos poros mėnesių jorkšyro terjeras veterinarės kabinete, laistomas naujosios šeimininkės ašaromis.

Vis dar gausu žmonių, palaikančių nelegalius gyvūnų veisimo verslus, vien todėl, kad tokiu būdu veislinį šunį galima įsigyti pigiau. Kaip GRYNAS.lt pasakojo tokiu būdu keturkojus įsigiję žmonės, pardavėjai pernelyg neišgyvendami čia pat nurėžia 50 ar 150 litų nuo skelbiamos gyvūno kainos. „Ką jau čia, vienas iš vados beliko“, - geranoriškai priduria. Iš tiesų jų tikslas – kad šuo su besidžiaugiančiais šeimininkais iškeliautų kuo toliau ir kuo greičiau.

Du kartus - ant to paties grėblio

Nieko bloga neįtariantys gyvūnų mylėtojai pakliūna į veisėjų spąstus – gyvūnas nugaišta kančiose, o veisėjo ir pėdos būna atšalę, telefonas, tradiciškai – išjungtas.

Pasitaiko ir sėkmingesnių atvejų – samojedas išauga į ne tokį pūkuotą ir veislės standartų neatitinkantį, tačiau bent jau gyvą augintinį, Maltos bišonas – į kudlotą mišrūną.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sutrikusi pasakoja, kaip neseniai veterinarės kabinete du kartus iš eilės sutiko moterį, su skirtingais iš nelegalių veisėjų
pirktais Jorkšyrų terjerų veislės šuneliais. Ir pirmuoju, ir antruoju atveju šunys negalavo, pirmasis nugaišo.

„Juk ne iš to paties pirkau antrąjį!“, - teisinasi paprašyta nebepirkti šuniukų pagal internetinius skelbimus jorkšyrų mylėtoja.

Brigita Kymantaitė įsitikinusi, jog žmones reikia šviesti, o gyvūnų veisimo taisykles – griežtinti kaip įmanoma greičiau.

Ir ne vien todėl, kad piniginėse būtų išsaugoti apgautųjų pinigai. Neretai siekiant pasipelnyti veisiami gyvūnai parduodami sergantys arba užauga agresyvūs.


Ligos ir suklastoti skiepų pasai

„Pirkau Kaune jorkšyro terjerą, - savo istoriją pradeda Agnė Pečkaitytė. - Radau skelbimą. Paskambinau, sakau – ar galima pamatyti tą šunelį? Sako – prašom, galima, bet vakare išvažiuosim, gal geriau kur mieste susitikti. Į namus nenorėjo mūsų įsileisti. Pasakiau, kad norėčiau pamatyti šunelio mamą. Tuomet pasiūlė atvežti ir ją. Susitikome degalinėje prie „Akropolio“. Iš tiesų turėjo ir tą šuniuką, ir šunelio mamą. Šuo buvo mažiukas, tačiau atrodė tvarkingai, turėjo skiepų pasą.

Na, ir nusipirkom tą šuniuką už 550 litų. Pradinė kaina buvo 600 litų, bet nuleido, nors net nesiderėjome. Iš pradžių nuvežėme pas veterinarą suleisti vaistų nuo kirminų. Veterinarė tepasakė: „Gal čia koks mini-jorkšyras? Labai jau mažas, kaip dviejų mėnesių.“. Ji suleido vaistų nuo kirminų ir sakė, kad šunelis gali vemti bei viduriuoti. Taip pat šuo turėjo pleiskanų, veterinarė sakė, kad tai erkutės, tačiau praeis, jis išgis. Tada ir prasidėjo visos ligos. Jis nieko nevalgė, viduriavo, vėmė.“

Mergina kreipėsi į kitą veterinarijos kliniką, kur paaiškėjo, kad šuneliui nėra dviejų mėnesių. Taip pat suklastotas šuns skiepų pasas.

„Užklijuoti lipdukai, surašyta informacija, bet neparašyta, koks gydytojas atliko tuos skiepus ir nėra specialių gydytojo štampų. Na ką, parvažiavome namo, veterinarai nieko negalėjo padaryti. Šuo jau net nebeatsikėlė, vos kvėpavo, - dar ir šiandien pasakodama graudinasi mergina. - Dar kartą vežėme pas veterinarus, jam statė lašelines. Visą naktį jis ten išbuvo ir ryte mirė. Paauginome vos savaitę.“

Agnė pasakoja, kad buvusi savininkė šunelio likimu nesidomėjo – skelbimas apie parduodamus šuniukus dingo iš interneto erdvės, telefonas buvo išjungtas.

„Nieko absoliučiai apie tą žmogų nežinom. Buvo labai skaudu, galvojau, ne, geriau nebenoriu jokio šuniuko. Tačiau mirus pirmajam draugai man padovanojo kitą šunelį – jau iš žinomo veislyno,“ - apie dalinai laimingą istorijos pabaigą užsiminė Agnė.

Sulėtintas Džeko Raselo terjeras

Džeko Raselo terjerą Kaune įsigijęs Tomas taip pat atsisveikino su juo po geros savaitės.

„Pirkome Kaune pagal skelbimą. Norėjome būtent šios veislės, tačiau keista buvo, kad šunelio savininkai nekėlė telefono ragelio, atsakinėjo tik į SMS žinutes. Greičiausiai todėl, kad pagal telefoną galima susekti buvimo vietą. Sutarėme susitikti degalinėje prie „Megos“, nes neva būtų sunku surasti, kur jie ten gyvena. Mums atvežė dvi kalytes. Tėvų nematėme, pasakė tik vardą. Na, gal tuo metu reikėjo susiprotėti, bet juk šuns kiekvieną dieną neperki...

Taigi apžiūrėjome. Vienas iš šuniukų buvo lėtesnis, nors tikrai labai gražus. Tikras šios veislės atstovas. Paprašėme, kad atvežtų dar kartą po savaitės. Tačiau po savaitės mums atvežė tik tą lėtesnę kalytę. Sakė, anas šuniukas pasijuto blogai. Na, nupirkom tą, nes ji buvo labai graži. Vėliau sužinojome, kad šuo per mažas tam amžiui, kokį nurodė veisėjai. Po trijų dienų šuo pradėjo vemti, viduriuoti. Susiskambinom su oficialiais veislynais, bet šie atsakė, kad gali būti daug priežasčių, kodėl maži šuniukai negaluoja. Po paros nuvežėme šunį pas veterinarą, nes jis jau nesikėlė iš patalo. Vaikai jau buvo spėję prie jos prisirišti, pamilti.

Šunį nuvežėme į veterinarijos kliniką, kur keturias dienas ji buvo prijungta prie lašelinių, o po vienos iš šių naktų nugaišo. Veterinarai išsiaiškino, jog jos žarnyne – pirmuonys. Pasirodo, mes jau įsigijome ją nusilpusią, be to – šuo buvo neskiepytas, nenukirminuotas, netinkamai šertas. Gal mėnesio amžiaus“, - pasakojo vyras.

Džeko Raselo terjerą Tomas buvo įsigijęs už 600 litų, nors tokie šuneliai su dokumentais gali kainuoti iki 2000 litų. 

Anykščių VMVT vadvas Dainius Žiogelis
Ir visiems tiems jo šunims draugijos išrašo dokumentus. O veislinių šunų toje sodyboje – gal 50, jei ne daugiau. Kokios rinkai veislės reikalingos – tokias jis ir augina. Jo toks natūrinis požiūris į gyvūną.

Šiuo metu šeima augina Parsono Raselo terjerą, kurį apžiūrėjo šeimininkų namuose, nors šis šunelis taip pat neturi kilmės dokumentų.

Šuniuko kaina krenta akimirksniu

Kita „paslaugių“ veisėjų apgauta mergina – Dovilė, su draugu žavėjosi samojedų veislės šunimis.
„Radome skelbimą, kad yra šuniukas, parduodamas už 650 litų. Tačiau mes įdėjome savo skelbimą, kad ieškome samojedo, mokėsime iki 600 litų. Tie šunys, jei be dokumentų, panašiai ir kainuoja. Į mus kreipėsi tas pats skelbimą įdėjęs žmogus ir pasiūlė tokios veislės šuniuką už 500 litų. Man tai pasirodė įtartina – taip greitai nuleisti kainą daugiau nei šimtu litų... Paprašiau šuniuko nuotraukų. Jose – tikras samojedų dviejų mėnesių šuniukas, pūkuotas, iš pažiūros – sveikas. Išsiruošėme į Kaišiadoris, kur gyveno veisėja.

Tačiau kai atvykome ji pradėjo kalbėti, kad viskas užpustyta, ypač kelias į tą vienkiemį, kur jie gyvena, gal geriau susitikti pačiame mieste. Kaip tik tą dieną stipriai prisnigo. Na, mes ne vietiniai, tai nutarėm palaukti prie parduotuvės. Atvežė, kai išleido iš bagažinės nusistebėjau - „Čia samojedas?“. Sako – „Taip, štai, ant paso, tiksliau skiepų knygelės viskas parašyta.“ Mes patikėjom. Tiesa, dar kai pirkome, paklausėme, ar galima derėtis, ir kainą nuleido iki 450 litų. Šeimininkė tvirtino, kad tai paskutinis vados šuniukas, na, galvoju, gal ir teisybė,“ - pasakoja mergina.
Šis gražuolis turėjo išaugti į pūkuota samojedą

Po savaitės šuneliui prireikė dar vieno skiepo. Veterinarijos vaistinėje darbuotoja poros paklausė, koks tai šuo.

„Atsakėm – samojedas. Sako: „Baikit, nejuokaukit, net nieko panašaus!“. Nusiminėme ir iškart kreipėmės į Lietuvos kinologų draugiją. Gavome paaiškinimą, kad tai ne samojedas. Vėliau internete pasiskaitėm, kad yra daugiau apgautųjų Kaišiadoryse ir Kaune, pirkusių iš tos moters Džeko Raselo terjerus, Či-hua-hua šuniukus. Žodžiu, kokio reikia šuniuko, tokį ji parduos. Ir visi taip – 300, 500 litų“, - dėstė Dovilė.

Kinologai patvirtino, jog samojedą auginti norėjusi pora buvo apgauta
13
Kitas

Skūpus moka du kartus arba kodėl pigus „veislinis“ šuo po savaitės nebejuda? (II)