Sudaužysiu Jūsų iliuziją: net ir atokiausiame, tolimiausios šalies paplūdimyje niekuomet neliksite vieni. Ir nesvarbu, kad dažnai mes nepastebime mus supančių gyvų sutvėrimų, svarbu, kad jie mus kuo puikiausiai pastebi ir, manau, yra tiesiog laimingi mus sutikę.

Viens du - ir tarpupirščiai virsta blusų „lopšeliu“

Kaip jau greičiausiai supratote kalbėsiu apie parazitus, kurie gali stipriai apkartinti mūsų poilsį. Kai kurie jų, pavyzdžiui, grybeliai, nematomi plika akimi, kitus galime pastebėti ir išvengti susidūrimo su jais.

Autorius
Vadinamas „migruojančios lervos sindromas" atsiranda tuomet, kuomet lerva įsiskverbia į odą ir pradeda migruoti palikdama „tunelius“, kurie matomi kaip balkšvi vingiuoti siūleliai odoje ir siekia nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų ilgio.
Vienas iš bjauriausių egzotinių šalių paplūdimius „okupavusių“ parazitų yra smėlio blusos (lot. Tunga penetrans). Šie parazitai paplitę Afrikos, Pietų Amerikos, pietryčių Azijos paplūdimuose, tačiau klimatui šylant po truputi plinta vis šiauriau. Nepaisant to, kad smėlio blusa yra bene mažiausia iš blusų, susidūrimas su ja gali stipriai apkartinti atostogas. Blusa gyvena grunte ir paplūdimio smėlyje.
Smėlio blusa ant delno (Philipp Weigell nuotr. / CC BY 3.0)

Šio parazito patinėlis elgiasi kaip įprasta blusa: kanda, siurbia kraują ir pasisotinęs keliauja toliau. Tačiau susidūrimas su smėlio blusos patelėmis yra kur kas skausmingesnis. Patelė susiranda saugią vietą žmogaus kūne, dažniausiai po kojų ir rankų nagais ar tarp pirštų, įsiskverbia į odą ir ten, misdama aukos krauju, 5-6 dienas brandina kiaušinėlius, kuriuos vėliau tiesiog „iššauna“ į žaizdą. Tuomet patelė pasišalina arba žūsta. Kūne esanti blusa gali išsipūsti iki žirnio dydžio, be to, įsiskverbimo vietoje atsiranda opa, taigi, kaip suprantate, šis parazitas ne tik sukelia nemalonius pojūčius, bet ir gali tapti infekcijų priežastimi, jei per žaizdą pateks pavojingų bakterijų.

Smėlio blusos piešinys. British museum of Natural History nuotr.
 

Beje, pirmieji tungiazės (užsikrėtimo smėlio blusomis) simptomai atsiranda po 8-12 dienų, todėl kartais turistas jau spėja tokį  „suvenyrą“ parsivežti namo.

Pavojus - iš viršaus

Tiesa, smėlio blusų patelės nėra vieninteliai parazitai, galintys apsigyventi po jūsų oda.

Paplūdimių smėlyje gyvena ir įvairios parazitinės apvaliosios kirmėlės, kurių lervos taip pat vystosi šeimininku kūne ir minta jo audiniais. Vadinamas „migruojančios lervos sindromas" atsiranda tuomet, kuomet lerva įsiskverbia į odą ir pradeda migruoti palikdama „tunelius“, kurie matomi kaip balkšvi vingiuoti siūleliai odoje ir siekia nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų ilgio. Be to, kad atsiradus šiems nepageidaujamiems „įnamiams“ pažeista vieta niežti, gali prasidėti alerginės reakcijos arba uždegimai.
Parazitinė kirmėlė
Todėl labai rimtai pagalvokite, ar vertą gultis tiesiai ant smėlio, be to, labai patartina nevaikščioti po smėlį basomis, juolab, kad šlepetės apsaugos jus ne tik nuo blusų ar kirmėlių lervų, bet ir nuo įvairių grybelių. Be to, jei turite žaizdelių ar kitokių odos pažeidimų, patartina užklijuoti juos pleistru ir tokiu būdu sumažinti tikimybę parazitams patekti į jūsų kūną.
Autorius
Užtiesalai ant kurių gulsitės ir šlepetės su kuriomis vaikščiosite turi būtinai atsidurti jūsų bagaže keliaujant į šiltuosius kraštus.

Kartais parazitai gali tiesiog nukristi jums ant galvos. Jei mūsų krašte dėlės laukia savo aukų tūnodamos vandens telkinyj, kai kurios tropinės dėlės geba įsiropšti ant medžio ir atakuoti jus iš viršaus. Be abejo susidūrimas su jomis nėra pavojingas, tik nemalonus, tačiau pridengti galvą būtų ne pro šalį (bet kokiu atveju egzotiškuose kraštuose ją reikia dengti nuo itin kaitrios saulės poveikio). 

Kai kurie parazitai neapsiriboja kelionėmis po jūsų oda ir mielai apsigyvena jūsų žarnyne ar kepenyse. Tokių parazitų egzotiniuose kraštuose yra kur kas daugiau nei pas mus, tačiau čia jau atskira tema. Priminsiu tik tiek, kad higienos taisyklių reikia laikytis ir namuose, ir svetur - tuomet tikimybė parsivežti savo kūne „įnamius“ ženkliai sumažės.

Kaip saugotis?

Galite paklausti: o Lietuvoje, ar turime nepageidaujamų padarų, galinčių apkartinti mūsų poilsį? Be abejo. Štai kad ir paukščiuose parazituojančių šistosomų lervos (cerkarijos). Jei jums plaukiojant ežere ar tvenkinyje šalia plaukioja antys ar gulbės, galite pasigrožėti laukiniais paukščiais. Tačiau jei netrukus pradėsite jausti odos dilgsėjimą, deginimą, niežulį, atsiranda bėrimų, veikiausiai paukščiai bus su jumis pasidalinę parazitais, sukeliančiais cerkarinį dermatitą.
Šistosomos lerva

Tokie simptomai atsiranda praėjus vos 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų. Pakartotinai užsikrėtus, dermatitas būna labiau išreikštas (stiprus paraudimas su spuogeliais), lydimas stipraus niežulio, kuris gali išlikti 5–7 dienas. Be abejo, liga ne mirtina, tačiau nemaloni.

Apsisaugoti nuo parazitų nėra pernelyg sudėtinga. Repelentai apsaugantys nuo mums įprastų uodų ar erkių, kurie pagaminti aliejų pagrindu, apsaugo ir nuo visokios skraidančios, ropojančios ir net iš dalies plaukiojančios „egzotikos“.
Išsimaudę šalia laukinių paukščių netrukus galite pajusti cerkarinio dermatito požymius

Be to, neverta pamiršti, kad nuogo kūno sąlytis su gruntu visuomet gali tapti užsikrėtimo priežastimi, ypač, jei esate neprižiūrimame paplūdimyje (viešbučiai dažniausiai nuolat tiria gruntą dėl parazitų ir juos naikina), todėl užtiesalai ant kurių gulsitės ir šlepetės, su kuriomis vaikščiosite, turi būtinai atsidurti jūsų bagaže keliaujant į šiltuosius kraštus.