Sočio žiemos olimpiada lyginama su ekologine katastrofa

Sočio žiemos olimpinės žaidynės suniokojo didžiausia biologine įvairove visoje Rusijoje pasižymėjusį nacionalinį parką. Taip portale theecologist.org rašo akademikas ir Pasaulio gamtos fondo Rusijoje (WWF Russia) direktorius Igoris Chestinas. Jis perspėja, jog rengiantis olimpiadai įvykdyti aplinkos apsaugos įstatymų perrašymai rodo, jog panaši situacija gali susiklostyti ir ateityje.

Pakeisti įstatymai leido naikinti gamtą

Pirmieji pranešimai iš naujai pastatytų Sočio viešbučių nebuvo džiuginantys: neatsidarančios durys, stringantys liftai, purvinas vanduo ir krintantys karnizai. Tačiau visos šios problemos nublanksta, kai pradedame kalbėti apie padarytą žalą aplinkai.

Iš tiesų pirmoji 2014 m. žiemos olimpiados nesėkmė įvyko dar prieš įmūrijant pirmąją plytą, kai vyriausybė nusprendė žaidynes rengti Sočio nacionaliniame parke. Šis regionas pasižymi didžiausia bioįvairovės gausa visoje Rusijoje, taip pat dalis jo yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kai buvo pradėti rengti olimpinių žaidynių planai, nacionaliniame parke buvo draudžiama organizuoti didelio masto sporto renginius. Tačiau iki 2006 metų šie ir keli kiti įstatymai jau buvo pakeisti.Taip pat 2007-aisiais Rusijos vyriausybė panaikino privalomąjį poveikio aplinkai įvertinimą ir statybų projektų priežiūrą.

2009 m. gruodžio mėnesį Valstybės Dūma pritarė Miškininkystės įstatymų sąvado pakeitimams. Jais buvo leista kirsti retas medžių ir krūmų rūšis taip siekiant paspartinti žaidynių statybų eigą.

Kaip teigia WWF Russia vadovas, dėl vieno renginio priimtos įstatymų pataisos leis legaliai ir nevaržomai išnaudoti ir naikinti laukinę gamtą dar daugybę metų, jų neigiamas poveikis Rusijos aplinkai bus ilgalaikis.

Greitkelio ir geležinkelio statybų pasekmės liūdniausios

I. Chestino teigimu, Sočio žaidynių organizatoriai taip pat nesugebėjo statybos vietose atlikti poveikio aplinkai analizės. Pateikiama informacija dažnai yra absurdiška. Pavyzdžiui, oficialiuose dokumentuose teigiama, jog vietovėse, kur dabar yra įsikūrę nauji kalnų sporto šakų kompleksai, galima buvo sutikti delfinų ir pelikanų.

Toms rūšims, kurios iš tiesų gyveno kompleksų teritorijose, nebuvo parengta jokių jų perkėlimo į kitas vietas planų ar planų sumažinti neigiamą poveikį. Dėl patikimų išankstinių įvertinimų trūkumo tikrasis padarytos žalos aplinkai mastas tikriausiai niekada nepaaiškės. 

Manoma, jog vis tik didžiausia žala buvo padaryta tiesiant naująjį greitkelį ir geležinkelį iš Sočio Adlerio rajono Juodosios jūros pakrantėje iki Krasnaja Polianos kalnuose.

Anksčiau greta kelio tekančioje Mzymta upėje neršė apie penktadalį nykstančios Juodosios jūros Atlantinės lašišos populiacijos individų. Dabar lašišos į perkastą ir užterštą upę nebeatplaukia.

Vykdant statybas taip pat buvo iškirsta daugiau nei 3 tūkst. hektarų vertingo miško su dideliais kukmedžių ir buksmedžių plotais, buvo sunaikinti elnių ir šernų žiemojimo plotai Psekhako kalnuose, bei kai kurie lokių ir kalninių ožių migracijos keliai. 

Pats naujasis greitkelis daugelio laikomas beprasmiu projektu, nes suremontavus ir praplatinus senąjį kelią, jo pralaidumo taip pat būtų užtekę. Skelbiama, jog vien šis projektas organizatoriams atsiėjo beveik 9 mlrd. dolerių (apie 22 mlrd. litų) – daugiau nei visos Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės 2010-aisiais.

Atkūrimo programai pinigų neliko

Jau nuo pat pradžių buvo akivaizdu, jog Sočio olimpinių žaidynių žala gamtai bus gerokai didesnė nei kitų žaidynių, kurios vyko dideliuose miestuose ar šalia jų. Kita vertus, daugelio problemų buvo galima išvengti, jeigu organizatoriai būtų buvę geriau pasiruošę ir atidžiau planavę statybas.

Net ir iš turistinės pusės atlikti darbai nėra racionalūs. Šiandien įrengta infrastruktūra skirta gerokai didesniam turistų srautui nei kalnų šlaitai slidinėjimo kurorte galės priimti. Situacija būtų komiška, jeigu ne didžiulė ir beprasmiška žala gamtai. 

I. Chestinas rašo, jog 2012 m. žaidynių organizatoriai galiausiai sutiko paremti kai kuriuos buveinių atkūrimo darbus pasibaigus olimpiadai. Šią 30 mln. dolerių (apie 75 mln. litų) vertės programą parengė žinomi Rusijos mokslininkai ir tarptautiniai ekspertai iš Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP), bei Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN).

Deja, patvirtinus programą visa parama dingo, neliko ir jai skirto biudžeto. 

TOK užmerkė akis

Panašu, jog Sočio olimpiados organizatoriai yra ne tik nepasiruošę prisidėti mažinant neigiamus žaidynių padarinius aplinkai, bet ir bando nutildyti tuos, kurie garsiai pasisako apie padarytą žalą.

Kelios dienos prieš prasidedant žaidynėms, vienas vietos aplinkosaugos aktyvistas buvo priverstas bėgti iš šalies ir prašyti politinio prieglobsčio Europos Sąjungoje. Kitam aktyvistui ir žurnalistui Jevgenijui Vitishko paskirta trijų metų laivės atėmimo bausmė. Dar mažiausiai septyni protestuotojai buvo sulaikyti.

Jau minėti UNEP ir IUCN ekspertai Rusijos vyriausybei pristatė įvairius tyrimus ir rekomendacijas. Į keletą jų atsižvelgė ir Sočio olimpinis komitetas: bobslėjaus, biatlono trasos ir kalnų olimpinis kaimelis, kuriuos pirmiausia buvo norima įrengti itin pažeidžiamoje nacionalinio parko vietoje, buvo perkelti kitur. 

Tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) į aplinkosaugininkų perspėjimus ir skundus nekreipė jokio dėmesio. Jų manymu, TOK tik parėmė olimpiados organizatorius ir užmerkė akis, kai pastarieji naikino itin vertingą Kaukazo bioįvairovę.