„Diskutuosime dėl pavojingų ir kovinių veislių sąrašo. Buvau priešininkas, kad ši nuostata būtų įtvirtinta, tačiau Seime ji sulaukė pakankamos daugumos. Įstatymas turi būti vykdomas ir jau susiduriame su pirmaisiais negatyviais reiškiniais. Šiandien norėčiau pasiteirauti, kodėl reikalingas kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas, pakalbėti apie tokių šunų genetiką bei kokios grėsmės kyla, jei panaikinsime šį sąrašą ir kokios – jei jis liks“, - kalbėjo Seimo narys Petras Auštrevičius.
VMVT atstovai: kai įstatymas pasikeis, jį vykdysime kitaip
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis teigė, jog tarnyba tėra įstatymo vykdytoja.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, išgirdusi tokį pasisakymą teiravosi, kokia yra reali padėtis – ar veterinarijos gydytojai užfiksuoja faktų, kad sąraše esantys šunys kelia didesnę grėsmę visuomenės saugumui.
Sąrašas egzistuoja jau dešimtmetį
Į gyvūnų globos organizacijų klausimus, kodėl sąraše įrašytos būtent tokios ir ne kitos šunų veislės, VMVT atstovė Kristina Stakytė atsakė, jog sąrašas egzistuoja jau nuo senesnių laikų. Iš jo išbrauktas tik bandogas išsiaiškinus, kad tiesiog nėra tokios šuns veislės.
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė pridūrė, jog kinologų pastangos įtikinti valstybines institucijas, kad toks sąrašas neduos jokios naudos, buvo bevaisės.
„Iš pradžių į šį sąrašą buvo įtraukta 20 veislių. Kai prasidėjo diskusijos, bandėme aiškinti, kad tokio sąrašo nereikia ir jis neveiks. Tačiau buvo tam tikra isterija – kitaip to nepavadinsi. Buvo pasakyta – reikia ir viskas. Galiausiai iš VMVT tarnybos visoms suinteresuotoms institucijoms buvo išsiuntinėtas sąrašas su 14 veislių ir buvo pasakyta – turite palikti 10. Taip buvo pasakyta: jeigu ne jūs, tai kažkas kitas tai padarys. Taigi liko 10 ir jos egzistuoja iki šiol. Tačiau argumentai, kodėl būtent šios veislės, o ne kitos buvo įtrauktas į sąraša – tai kad kažkur veislės apraše, istorijoje buvo parašyta, kad jis kažkada buvo kovinis. Ar kažkas panašaus - ir tiek, - kalbėjo kinologų draugijos prezidentė. - Be to, kilmės dokumentus turi tik penktadalis šunų savininkų. Visi kiti šunys yra mišrūnai. Mano turimais duomenimis, per visą Lietuvą yra užregistruota apie pusantro tūkstančio tokių šunų (priklausančių kovinėms ar pavojingoms veislėms, - red. past).“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos dėstytoja Jūratė Kučinskienė nagrinėjo sąraše esančių šunų veislių genetikos įtaką jų agresyvumui.
„Mokslininkai nustatė, kad šuns elgseną tik apie 40 proc. lemia genai. Tačiau kad šios veislės turi konkretų geną, kuris atsako už agresyvumą, taip teigti aš negalėčiau. Jūs žinote šių veislių istorijas. Jie buvo naudojami kitiems tikslams, dabar mes juos norime auginti namuose. Genai niekur neišsiskirstė. Tačiau klausimas, ar laikytojas aktyvina tokį elgesį patys. Pavyzdžiui, Brazilų mastifas – tikrai labai sargus šuo, jei aktyvinsime, skatinsime tokį jo elgesį, galime turėti labai liūdnų pasekmių. Manau, kad lemia šuns auklėjimas, ar socializacija,“- kalbėjo J. Kučinskienė pripažinusi, jog fiziologiškai šios veislės vis dar turi stipresnį sąkandį, nei kiti šunys.
Veterinarijos gydytojas: tie šunys seniai pamiršo, kad yra koviniai
Lietuvos smulkiųjų gyvūnų asociacijos atstovas, veterinarijos gydytojas Jakovas Šengautas teigė pavojingus ar kovinių veislių šunis dažnai gydantis ir nepastebintis jokių agresijos požymių.
Jam pritarė Lietuvos kinologų draugijos prezidentė.
„Kinologijos draugijos nuomonė yra lygiai tokia pati. Genai nulemia mažąją dalį, didžiąją dalį lemia auklėjimas. Ir mūsų šeimininkų išsilavinimas yra nepakankamas šioje srityje. Daugiau dėmesio, mano nuomone, reikia skirti žmonių švietimui ir gyvūnų auklėjimui. Taip pat turiu pasakyti tokį dalyką: Lietuvos kinologų draugija egzistuoja jau 20 metų ir tų šunų, kurie yra šiame sąraše , elgsena labai ženkliai pasikeitė, - teigė R. Kazlauskaitė. - Nes tam, kad juos būtų galima veisti, jis turi dalyvauti parodoje. Šuo turi prisileisti svetimą žmogų. Svetimas žmogus jam žiūri dantis. Vos jis parodys agresiją, bus diskvalifikuotas.“
Savivaldybių atstovai pritarė sąrašo naikinimui
P. Auštrevičiui pasiteiravus, kas pasikeistų panaikinus kovinių ir pavojingų veislių sąrašą, nė vienas iš diskusijos dalyvių nerado argumentų, kodėl toks sąrašas turėtų toliau egzistuoti.
„Seimas įrašo punktą, mes panaikinam sąrašą. Elementaru“, - trumpai savo nuomonę išreiškė VMVT atstovas Giedrius Blekaitis.
„Tas sąrašas nesprendžia jokių problemų, kurios susijusios su gyvūnų laikymu Vilniaus mieste. Savivaldybė daro tai, ką pavedė įstatymas. Taigi to sąrašo panaikinimas nedaro jokio poveikio. Eina šuo su leidimu – tai nieko neapsaugo. Leidimo į dantis neįkiši, kad žmogų apsaugotų“, - kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovas Gintaras Leperskas.
Kad sąrašas neišsprendžia žmonių saugumo problemos pritarė ir Anykščių savivaldybės atstovas.
„Šis sąrašas priešina visuomenę, - kalbėjo kinologų draugijos prezidentė R. Kazlauskaitė. - Mums atsiunčia didelio gauruoto ryžo šuns nuotrauką ir prašo - „Patvirtinkite, kad tai nėra Argentinos dogas“. Įsižeidžiau, parašiau - „prašau nesityčioti iš draugijos“. Tačiau žmogus atrašė, kad nesityčioja, tiesiog jį įskundė kaimynas laikant pavojingą šunį ir dabar policijai reikia atitinkamų organizacijų patvirtinimo. Žinoma, patvirtinimą aš parašiau.“
Baigdamas diskusiją P. Auštrevičius pažadėjo visoms suinteresuotoms institucijoms išsiųsti klausimus, surinkti reikiamus faktus ir Seime kelti klausimą dėl pavojingų ir kovinių šunų sąrašo panaikinimo.
Tiesa, nežinia, kaip tuomet keistų punktas, draudžiantis laikyti pavojingų veislių šunis daugiabučiuose.