Ministrų susitikime bus aptarti klausimai, susiję su bioįvairovės ir ekosistemų išsaugojimu, bioįvairovės apsauga didinant atsinaujinančios energijos naudojimą ir pasirengimu šių metų gruodį Paryžiuje vyksiančiai JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai.
Pasak aplinkos ministro K. Trečioko, siekdama nacionalinių, ES ir tarptautinių biologinės įvairovės išsaugojimo tikslų, Lietuva 2016 m. planuoja parengti nacionalinę ekosistemų ir jų paslaugų pasiskirstymo bei būklės studiją, ekonominiu požiūriu įvertinti ekosistemų paslaugų reikšmę.
„Lietuvoje iš esmės sukurtas sausumos saugomų teritorijų „Natura 2000“ tinklas sausumoje, padaryta didelė pažanga steigiant saugomas teritorijas jūrų aplinkoje, sėkmingai įgyvendinti svarbių saugomų rūšių apsaugos veiklų, pavyzdžiui, laukinių paukščių ir didžiųjų plėšrūnų populiacijų atkūrimo projektai. Tikime, kad gamtos apsauga gerės įgyvendinus ES Invazinių rūšių reglamentą, didinant Buveinių ir Paukščių direktyvų įgyvendinimo efektyvumą“, – sakė ministras.
Didelis dėmesys biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuvoje skiriamas plėtojant atsinaujinančios energijos naudojimą, o 2016 m. pradžioje planuojama parengti studiją, kurioje bus identifikuotos vėjo energetikai jautrios ir biologiniu požiūriu vertingos teritorijos. Vykdant strategiškai svarbų Lietuvos–Lenkijos elektros tinklų tiesimo projektą, įrengiamos paukščius atbaidančios priemonės, išsaugomos saugomų augalų rūšys.
Ministro nuomone, energetikos ir aplinkos apsaugos politikos tikslai turi būti formuojami darniai: energetikos infrastruktūra turi būti planuojama atsakingai, turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, bendraujama su visuomene, lanksčiai taikomos biologinės įvairovės išsaugojimui svarbios technologijos, vykdomas aplinkosauginis monitoringas. Tais atvejais, kai negalima išvengti neigiamo poveikio biologinei įvairovei, turėtų būti taikomos šio poveikio mažinimo ir kompensacinės priemonės.
Neformaliame ministrų susitikime taip pat bus kalbama apie Paryžiuje vyksiančią Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją. Joje turėtų būti patvirtinta nauja teisiškai privaloma tarptautinė sutartis dėl klimato kaitos, įsigaliosianti nuo 2020 metų. Ministrai aptars derybų dėl naujo teisiškai privalomo susitarimo procesą ir ES vaidmenį siekiant didesnės pažangos.
Lietuva pritaria, kad svarbu vėliausiai iki 2015 m. pabaigos patvirtinti naują teisiškai privalomą susitarimą. Naujuoju susitarimu turi būti siekiama panaikinti takoskyrą tarp besivystančių ir išsivysčiusių šalių. Pasak K. Trečioko, labai svarbu, kad iki Paryžiaus klimato kaitos konferencijos vykstančiose tarptautinėse derybose ES glaudžiai bendradarbiautų ir keistųsi informacija su kitomis šalimis ir jų grupėmis, ieškotų bendrų sprendimų. „Aktyvus aukštas politinio lygmens įsitraukimas būtinas siekiant nustatyti aiškias politines gaires dėl svarbiausių susitarimo klausimų. Tai padėtų Paryžiuje efektyviai derėtis ir sutarti dėl konkrečių rezultatų“, – sakė ministras.