Obeliskai dažniausiai statomi karaliams (dažniausiai – Egipto faraonams) arba svarbiems valstybiniams, istoriniams įvykiams pažymėti. Tačiau Švedijos sostinės Stokholmo pakrantėje stovi du obeliskai, kurių paskirtis – informuoti visuomenę apie oro ir vandens, išleidžiamo į vietinę jūros įlanką, kokybę.
Ar norėtumėte visuomet matyti, kokia yra oro kokybė Vilniuje? Ar Kaune? Net ir Stokholme, kur gatvėse vargiai atrasi numestą šiukšlę, dauguma gyventojų važinėja metro bei dviračiais, o pastatai šildomi iš deginamų atliekų gauta energija, oro kokybės stulpelis GRYNAS.lt žurnalistų viešnagės dieną rodė kiek geresnį už vidutinį rezultatą. Ar nesubjurtų nuotaika, pamačius, jog oro kokybė pasivaikščiojimo dieną - kaip niekad prasta?
Neblogai, bet galėtų būti geriau
Ant obeliskų prikaltos lentelės skelbia, jog šiuos monumentus pastatė ir parėmė karalius Karlas XVI Gustavas 1994-aisiais. Jie skirti priminti apie bendrą Stokholmo gyventojų atsakomybę tausoti aplinką, kurioje gyvena dabar ir gyvens ateityje. Obeliskai rodo, kokią įtaką gyventojai turi oro ir vandens kokybei.
Kokybė parodoma švieselėmis, užsidegančiomis iki obeliskų viršaus. Prie jų prisuktos lentelės su skalėmis, padedančiomis geriau įvertinti švieselių rodmenų rezultatus. Duomenys apie vandens bei oro kokybę nuolat atnaujinami remiantis bendrovių Stockholm Vatten („Stokholmo vanduo“) ir Stockholm's Hamner („Stokholmo uostai“) pateikiamais duomenimis.
Lentelės ant obeliskų skelbia, jog oro kokybė Stokholme buvo labai prasta iki 1980-ųjų. Įžengus į devintajį praėjusio amžiaus dešimtmetį pavyko sumažinti teršalų emisijas iš transporto, energetikos bei pramonės sektorių. Nors šiandien oro kokybė mieste yra nebloga, tačiau atsakingos institucijos ieško būdų toliau gerinti situaciją.
Nuotekų valyklos darbą gali įvertinti kiekvienas praeivis
Obeliskas rodo vėjo greitį, drėgmę bei azoto dioksido dalelių koncentraciją miesto ore. Azoto dioksidas – nuodinga medžiaga ir yra buvę mirtinų apsinuodijimo azoto dioksidu atvejų. Jį išskiria dujinės viryklės, automobiliai.
Kuo aukščiau į viršų vingiuoja geltona švieselių "gyvatėlė" - tuo oro kokybė Stokholme geresnė.
Kitas statinys demonstruoja, kokios sudėties vanduo yra iki valymo, ir koks jis po valymo išleidžiamas į jūrą – tiksliau, Saltsjon įlanką Baltijos jūroje. Nuotekų vanduo turi daug pavojingų medžiagų, tokių kaip azotas ir fosforas. Per dideli jų kiekiai gali sukelti vandens žydėjimą, o dėl jo pradės trūkti deguonies jūros gyvūnijai.
Ant infomacinės lentelės rašoma, jog Stokholmo nuotekų valykloje taikomi vis efektyvesni vandens valymo būdai, todėl azoto bei fosforo kiekiai išleidžiamame vandenyje stipriai sumažėjo.
Obeliskas rodo azoto (raudona linija) bei fosforo (žalia linija) kiekį vandenyje prieš ir po valymo bei primena, kad už miesto krantus skalaujantį vandenį atsakingi visi Stokholmo gyventojai.
Kuo mažiau švieselių užsidega obelisko skalėje - tuo švaresnės išvalytos nuotekos iš miesto teka į Baltijos jūrą.