Neaplenkia ir Skandinavijos studentų
Studentų apgyvendinimo bendrabučiuose problema yra aktuali ne tik Lietuvoje. Skandinavijos šalyse, ypač mokslo metų pradžioje, į universitetus atvykusieji studijuoti neranda, kur apsigyventi. O apie galimybę apsistoti po vieną dažniausiai galima pamiršti, nes būsto nuomos kaina „suvalgo“ didžiąją dalį studentų pajamų.
Siekdami pagerinti esamą situaciją skandinavai nuolat ieško būdų, kurie ne tik išspręstų apgyvendinimo problemą, bet ir finansine prasme būtų prieinami studentams. Tai reiškia, kad jaunuoliai galėtų rinktis: gyventi po vieną arba ne. Taip buvo pradėti statyti moduliniai bendrabučiai.
Sprendimas – čia ir dabar
Skandinavams modulinių konstrukcijų sprendimai yra tikras išsigelbėjimas. Ypač tuomet, kai gyvenamojo ploto poreikį reikia spręsti čia ir dabar.
„Moduliai, jie visur tiktų, jei nesirengi daug morkų auginti. Vos tik atsibodo – susirinkai ir išsivežei. Pavyzdžiui, gimė vaikai, klest, dar vieną modulį atsivežei ir turi. Vaikai išsikėlė – išvežei. Liko tau viena dėžutė su virtuve bei tualetu“, – vaizdžiai kalbėjo dalyvaujančiųjų darbus vertinęs architektas Dalius Šarakauskas.
Anot architekto, modulinės konstrukcijos leidžia pastatyti būstą greičiau ir pigiau. Todėl skandinavai tokiu principu stato jau ne tik laikinos paskirties pastatus, kaip pavyzdžiui, gyvenvietes miško kirtėjams, statybininkams, bet ir vaikų darželius, ligonines, mokyklas, bibliotekas, studentų bendrabučius.
Reikalauja kokybės
„Modulinės konstrukcijos gaminamos su visa technine priežiūra ir nė žingsnio – lengvesniu keliu, kaip kartais gali nutikti įprastose statybvietėse, – pasakojo bendrovės vadovas. – Šiuo metu dirbame prie naujos idėjos – siekiame modulius stabilizuoti taip, kad žmogus, net ir žinodamas apie pastato prigimtį, pvz., trepsėdamas, šokinėdamas, negalėtų suprasti, kad tai – modulis.“
Moduliniai studentų bendrabučiai Lietuvoje
Architektas Kęstutis Vaikšnoras įsitikinęs, kad netolimoje ateityje mūsų šalyje taip pat galėtų išdygti panašūs studentų bendrabučiai iš modulinių konstrukcijų.
„Pasirinkimas auga sparčiai, tikiu, kad gali pritapti ir Lietuvoje, – sakė K.Vaikšnoras.
Specialistai pastebėjo, kad net didžiausi skeptikai, peržvelgę konkursui pateiktus projektus, tarp kurių buvo net 26 lietuvių darbai, įsitikino, jog iš modulinių konstrukcijų galima sukomplektuoti kokybišką ir studentiško gyvenimo poreikius atitinkantį jaukų būstą. Ir nereikia išgyventi – bendrabutis bus originalus, o pasistengus – ir erdvus.
„Modulinė statyba turi didžiulę ateitį, reikia tik netingėti, – teigė Dalius Šarakauskas. – Štai, trečią vietą laimėjusio lietuvio Donato Česulio yra labai įdomus projektas. Jis pasiūlė senas apleistas gamyklas ar pramoninius pastatus išnaudoti kaip stelažus. Į juos būtų galima sudėti modulius ir taip senus objektus atgaivinti antram gyvenimui. Tuo labiau kad visa infrastruktūra jau yra. Man ši mintis atrodo puiki.“
Netikėtumai ir transformeriai
Antros vietos laimėtojų iš Ispanijos darbas, pasak architektų, pateikė ypač originalų studentiško gyvenimo scenarijų.
„Jaučiasi tikras bendrabučio gyvenimas su visais trūkumais ir privalumais – pastatas su stoginėmis, netikėtomis erdvėmis, kur žmonės gali susitikti, kur gali atrasti vieni kitus ar tiesiog perduoti knygą per langą į terasą“, – detalizavo architektas K.Vaikšnoras.
Tuo metu pirmos vietos laimėtojų komanda komisiją sužavėjo studentų bendrabučiu-transformeriu.
„Iš modulių sukurtas pastatas reaguoja į metų laikus: šiltuoju – išsitraukia tam tikros dalys, erdvės išsiplečia, pulsuoja laisve. Šaltuoju – moduliai sustumiami, taupoma energija. Jame išties būtų malonu gyventi“, – teigė A.Orlovas.
Iš mobiliųjų modulinių konstrukcijų sukurti originalaus dizaino studentų bendrabučio projektus bandė lietuviai, latviai, estai, indai, ukrainiečiai, švedai, suomiai, prancūzai, vokiečiai ir kt. Ypač aktyvūs buvo dalyviai iš Lenkijos, Italijos, Rusijos, JAV, Jungtinės Karalystės.