Meškeriotojai siekia, kad tinklai būtų toliau nuo kranto
GRYNAS.lt Lietuvos meškeriotojų sąjungos vadovo Sauliaus Mikalausko paprašius pakomentuoti, kodėl prašoma tokių pakeitimų, jis teigė, kad jei valstybė skiria lėšas lašišinių žuvų populiacijos gausinimui, reikia pasirūpinti ir tinkama jų apsauga, kad žuvys galėtų nekliudomai pasiekti nerštavietes.
S. Mikalauskas aiškino, kad žvejybos taisyklėse įtvirtintas draudimas nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. žvejoti bet kokiais verslinės žvejybos įrankiais mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių. Tačiau mažesniu nei 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų, kur migruoja nepalyginamai daugiau lašišų, šlakių, sykų, žiobrių, žvejoti draudžiama tik statomais paviršiniais tinklaičiais. Todėl, anot jo, nubausti žveją dėl žvejybos paviršiniais tinklaičiais praktiškai nėra galimybių.
„Lašišinių žuvų migracijos laikotarpiu netoli kranto statomi tinklai neskirti menkių žūklei, nes jos žvejojamos didesniame gylyje ir toliau nuo kranto. Dėl to kyla prielaida, kad žvejybos įrankiai netoli kranto statomi specializuotai į neršto vietas migruojančių lašišų ir šlakių žvejybai. Lietuvos meškeriotojų sąjunga siūlo pakeisti žvejybos taisykles, draudžiant nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. žvejoti bet kokiais verslinės žvejybos įrankiais Baltijos žvejybos priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto pietinio ir šiaurinio molo galų“, - ko prašo meškeriotojai, atskleidė S. Mikalauskas, pridėjęs, kad žvejai verslininkai dėl to didesnių nuostolių nepatirtų, kadangi oficialiai jie lašišų ir šlakių priekrantėje per metus sugauna vos 0,5 tonos.
Žemės ūkio ministerija abu pasiūlymus vertina skirtingai
Jis sutiko, kad lašišų migracija jau prasidėjo, todėl apsispręsti reikia skubiai. D. Nienius aiškino, kad galutinis sprendimas išgirdus visų nuomonę gali būti priimtas labai greitai, tačiau jis svarstė, kad yra viena aplinkybė, galinti sutrukdyti pakeitimams įsigalioti dar šiemet.
Užtat dėl antrojo pasiūlymo, kurio esmė – lašišinių žuvų migracijos metu drausti 300 metrų arčiau jūros kranto statyti tinklus, pašnekovas buvo linkęs abejoti. Anot jo, meškeriotojai pateikė mažai argumentų, kodėl reikėtų apriboti žvejų verslininkų veiklos lauką. Ir taip pat, D. Nieniaus teigimu, šiuo atveju reikėtų išgirsti mokslininkų nuomonę.
„Be jokių argumentų uždrausti negalime. Jei būtų įrodyta, kad žvejyba versliniais įrankiais priekrantėje daro žalą visai žuvų biomasei, tada tokia galimybė būtų svarstoma. Visi teiginiai turi būti pagrįsti mokslininkų rekomendacijomis. Dėl žvejybos prie jūrų uosto argumentai aiškūs, o šiuo atveju trūksta aiškumo. Jei to prašoma, kad vieni pagautų daugiau, o kiti mažiau, tai nėra socialiai teisinga“, - tikino Žemės ūkio ministerijos atstovas.
Aplinkos ministerija: geriau, kad prie jūros vartų tinklų nebūtų
Pašnekovas sakė, kad pagal dabartines taisykles vertinant paviršinius tinklaičius, kuriuos lašišinių žuvų neršto metu draudžiama naudoti, trūksta aiškumo: „Kas yra paviršiniai tinklaičiai? Nėra apibrėžimo. Be to, tai nedraudžia žvejoti kitais įrankiais, pavyzdžiui, gaudyklėmis. Dabartinė nuostata ganėtinai deklaratyvi, nes jeigu leidžiama naudoti kitus įrankius, reiškia, kad bus ir šalutinis laimikis. Lašišos ir šlakiai į tuos įrankius neišvengiamai paklius. Ir tada žvejui reikia deklaruoti šalutinį laimikį arba jis turi nurodyti, kad šis sugautas už tos 3 kilometrų zonos. Taip greičiausiai ir daroma. Tačiau kyla abejonių. Kai smulkiaakius tinklaičius iki spalio 31 dienos naudoti draudžiama, o menkės gaudomos žymiai didesniame gylyje, ką tuomet žvejai tinklais gaudo?“
Galiausiai jis laikėsi pozicijos, kad meškeriotojų pasiūlymai logiški, todėl pakeitus dabartinę tvarką lašišinių žuvų iš tiesų turėtų padaugėti. „Be lašišinių žuvų šiuo metu vyksta ir rudeninė žiobrių ir jūrinių sykų migracija. Todėl tie tinklai, esantys prie pat įplaukimo į vidaus vandenis, manau, tikrai nieko gero neduoda. Žvejų pageidavimai tikrai nėra nepagrįsti. Be to, toje zonoje nėra daug žvejojančių įmonių ir jų sugaunamos žuvies kiekis nėra didelis. Todėl didelės ekonominės žalos tikrai jie nepatirtų“, - teigė Aplinkos ministerijos atstovas.
Paprašius įvertinti antrąjį žvejų pasiūlymą verslinės žvejybos įrankius patraukti 300 metrų nuo jūros kranto linijos, V. Graičiūnas sakė, kad tuo metu, kai lašišinės žuvys migruoja, tai iš tiesų būtų naudinga.