Šunų daugintojams ant kulnų lipa mokesčių inspektoriai

Neatsakingi šunų daugintojai pažeidžia ne tik gyvūnų gerovės reikalavimus, kurių vykdymą prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Savo veiklos oficialiai neįregistravę ar pajamas slepiantys prekeiviai šunimis užsitraukia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nemalonę bei šimtatūkstantines baudas.

Projektą apie atsakingą augintinio įsigijimą ir auginimą NoriuŠuns.lt inicijavusios Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, veislinių ar neveislinių šunų veisimas – sudėtinga ir atsakinga veikla.„Žmogus turi ne tik išmanyti biologiją, kinologiją, genetiką, tačiau privalo žinoti ir Europos Sąjungoje (ES) bei Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius tokią veiklą”, - sakė ji.

B.Kymantaitės teigimu, šių taisyklių nesilaikantys šunų veisimu ir prekyba užsiimantys asmenys kelia riziką mažiau išprususiems pirkėjams, kurie ir rizikuoja įsigyti fiziškai bei psichiškai sužalotą šunį ir savo pirkiniu prisideda prie šešėlinės ekonomikos augimo.

D. Buta

Pastaruoju metu Valstybinė mokesčių inspekcija nubaudė tris asmenis neteisėtai prekiavusius šunimis.

Anot B.Kymantaitės, visose ES šalyse šunis saugo Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos. Joje numatoma, jog šunų veisimas galimas tik tuo atveju, jei šia veikla užsiima atsakingas asmuo, turintis atitinkamą profesinį išsilavinimą ar patirtį.

„ES konvencija numato, jog kiekvienas asmuo, kuris prekiauja ar komerciniais tikslais veisia šunis arba ketina tai daryti, apie tai turi pranešti kompetentingai institucijai. Lietuvoje tai – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)”, - sakė ji.

Veisėjai privalo registruotis VMVT

Iš tiesų, praėjusių metų liepą įsigalioję veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams numato, kad visi šunų veisėjai turi būti įregistruoti – tai padaryti galima kreipiantis į teritorinę VMVT ir pateikiant prašymą.

Pasak VMVT Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo skyriaus vedėjo pavaduotojos Kristinos Stakytės, prašyme reikalinga nurodyti numatomų veisti šunų veisles, patinų ir patelių skaičių ir planuojamą vadų skaičių per metus bei suteikti informaciją apie tai, kur bus laikomi gyvūnai. 

VMVT numato ir eilę gyvūnų gerovės reikalavimų, kuriuos turi užtikrinti šunis veisiantis žmogus.
K.Stakytės teigimu, šunims turi būti sudaromos sąlygos laisvai judėti, prireikus – pasislėpti poilsiui. Patalpoje turi būti įrengti guoliai, būtina pasirūpinti ir gyvūnų poreikius tenkinančiais žaislais. Triukšmas turi būti minimalus. Būtina palaikyti ir šunims tinkamą aplinkos temperatūrą bei oro drėgmę. 

„Šunys negali visą laiką būti laikomi uždaryti patalpoje, nebent jie ne mažiau kaip kartą per dieną ne trumpiau kaip valandą yra išvedami pasivaikščioti”, - pasakojo VMVT atstovė. Veisėjai privalo tvarkyti augintinių apskaitą, planuoti jų sukergimo laiką, užtikrinti, kad sukergimas nesukels žalos gyvūno sveikatai, ir garantuoti, kad bus veisiami tik genetiškai visaverčiai gyvūnai. Iki pat perdavimo naujiems šeimininkams turi būti užtikrinama kasdieninė šunų socializacija.

Perkant – reikalauti šuns tapatybės dokumento

„Veisėjai gali parduoti ar atiduoti tik kliniškai sveikus ir atjunkytus šunelius. Privaloma informuoti pirkėją apie parduodamo gyvūno sveikatą, jam atliktas veterinarines procedūras, skiepus, kurie yra privalomi ir jo priežiūros ypatumus”, - pasakojo K.Stakytė.

Šunų veisėjai, parduodami ar dovanodami gyvūną, pirkėjui turi perduoti augintinio tapatybės dokumentą, o jei parduodamas veislinis gyvūnas – ir šuns kilmės dokumentą. Tiek kilmingi, tiek ne šunys turi būti su identifikacine mikroschema.

„Jei šių dokumentų veisėjas neperduoda ir šuniukas nėra paženklintas mikroschema, pirkėjas gali atsisakyti pirkti gyvūną. Jis taip pat galėtų pranešti mums apie šiuos pažeidimus paskambinęs nemokamu telefonu 8 800 40403”, - sakė VMVT atstovė.

Jos teigimu, pakartotini gyvūnų veisimo bei registravimo taisyklių pažeidimai pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksą gali užtraukti iki dviejų tūkstančių litų siekiančią baudą kartu su gyvūnų konfiskavimu. 

Stebi akyli mokesčių inspektoriai

Prekiautojų šunimis veiklą akylai prižiūri ir mokesčių inspektoriai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovo Dariaus Butos teigimu, šunų veisimo veikla gyventojas gali užsiimti tik inspekcijoje įsigijęs verslo liudijimą arba įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą.

„Asmuo, ketinantis užsiimti ekonomine veikla, pats turi nuspręsti ir pasirinkti tinkamiausią veiklos vykdymo formą. Toks reikalavimas atsiranda tada, jei veisimo veikla atitinka visus individualios veiklos kriterijus, t. y. gyventojas per tęstinį laikotarpį sistemingai vykdo gyvūnų veisimo veiklą, gyvūnų palikuonių gimimas yra planuojamas iš anksto (tai nėra atsitiktinumas), turint tikslą gauti pajamas už parduotus gyvūnus”, - sakė D.Buta.

K. Stakytė

Veisėjai gali parduoti ar atiduoti tik kliniškai sveikus ir atjunkytus šunelius. Privaloma informuoti pirkėją apie parduodamo gyvūno sveikatą, jam atliktas veterinarines procedūras, skiepus, kurie yra privalomi ir jo priežiūros ypatumus.

Jo teigimu, gyventojai, kurie tokią veiklą vykdo įsigiję verslo liudijimą, pardavę šuniukus klientui pageidaujant turi išrašyti pirkimo-pardavimo kvitą. Gyventojai, kurie šią veiklą vykdo įregistravę individualią veiklą pagal pažymą, privalo kiekvienam klientui išrašyti sąskaitą faktūrą.

„Papildomai, siekiant įsitikinti, kad asmuo teisėtai vykdo veiklą, šuns pirkėjas gali paprašyti pateikti verslo liudijimą, individualios veiklos registravimą patvirtinančią pažymą, kitus dokumentus”, - patarė VMI atstovas.

Neregistruota individuali veikla gresia iki tūkstančio litų siekiančia bauda. Jei inspektoriai užtiktų tą patį nusikaltimą darant antrą kartą – bauda siekia iki 2000 litų.

Pričiupo nelegalius prekeivius šunimis

D.Buta pasakoja, jog pastaruoju metu Valstybinė mokesčių inspekcija nubaudė tris asmenis neteisėtai prekiavusius šunimis.

Vienas jų internetiniame tinklalapyje skelbėsi vykdantis prekybą veisliniais šunimis. Patikrinimo metu nustatyta, kad tik dalis per kelis metus į jo atsiskaitomąją sąskaitą įplaukusių pajamų buvo deklaruotos. Asmeniui apskaičiuota 5 tūkst. Lt mokesčių suma.

Kito patikrinimo metu dėl galimai vykdomos prekybos šuniukais VMI nustatė, kad asmuo per kelis metus gavo nedeklaruotų pajamų. Mokesčių mokėtojui apskaičiuota net 133 tūkst. Lt mokesčių, baudų ir delspinigių suma. Kitam internete šuniukais prekiavusiam asmeniui, vykdžiusiam neregistruotą veiklą, apskaičiuota apie 47 tūkst. Lt mokesčių ir baudų.