Yra dvi skirtingos sąvokos: veisėjas ir daugintojas. Veisėjas yra tas, kuris veisia šunis su kilmę patvirtinančiais dokumentais, gali įrodyti šunų kilmę ir ji yra registruotas tam tikrų organizacijų registruose. O tie, kurie prekiauja šunimis dažniausiai internete, turguje, yra tiesiog daugintojai. Dažniausiai jie nėra oficialiai veikiantys juridiniai asmenys.

GRYNAS.lt domisi, kokias gudrybes naudoja daugintojai, norėdami parduoti gyvūnus ir kuo tai gali būti pavojinga pirkėjui.

Tarsi dalyvautų aukcione

Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Ostana. Moteris bandė nusipirkti šuniuką ir tikino, kad veislynas, pasinaudojęs įvairiomis gudrybėmis, bandė ją apgauti ir išpešti daugiau pinigų.

„Atėjus Kalėdoms su sūnumi nusprendėme nusipirkti šuniuką, sekiau visus skelbimus ir buvau nusistačius sumą kažkur apie tūkstantį litų, buvau skambinus į įvairius veislynus, o ten šuniukų kainos didelės - ir po tris, ir po keturis tūkstančius. Suradau veislyno „Didžioji širdis“ skelbimą ir jame buvo parašyta, kad kaina yra nedidelė, paskambinus pasakė, kad parduos vieną kalytę už 1000 litų. Aš ją rezervavau, dar klausiau, ar reikia pervesti pinigus, bet jie sakė, kad užtenka šio susitarimo, o pinigus atiduosime vėliau. Jau tą patį vakarą man parašė moteris ir teigė, kad išsirinkto šuniuko kreivi dantukai ir paklausė, ar mums tai tinka. Pasakiau, kad pasidomėsiu, ar dėl to nekyla sveikatos problemų, nes man tai netrukdo, tačiau pasižiūrėjus paaiškėjo, kad yra įtakos šuniuko sveikatai ir paskambinus pasakiau, kad norėtumėm sveiko šuniuko ir susitarėm, kad atiduos kitą kalytę už tūkstantį litų ir patvirtino man tai žinute. Mes džiaugėmės, aš pasakojausi darbe, vaikas buvo baisiausiai laimingas, tačiau neilgai“, - pasakojo moteris.
Net paprasčiausią daiktą pirkdami žiūrite, kokioje šalyje ir kada pagamintas, domitės dėl garantijos ir kitų sąlygų. O čia juk gyvas padaras, šeimos narys, kurį turėsite 10-15 metų prižiūrėti, susirgusį slaugyti ir nukaršinti.
Aurelija Staskevičienė

Netrukus Ostana sulaukė žinučių, kuriose teigiama, kad nesvarbu, kad kalytė rezervuota, reikia pakelti jos kainą, nes kiti žmonės už ją siūlo daugiau: „Aš dar paskambinus perklausiau, kaip jie gali rezervuotą gyvūną toliau pardavinėti, tačiau ji pasakė, kad nusprendė, jog per mažai iš manęs paprašė, bet juk ne aš tą kainą siūliau. Tą kartą mes vėl susitarėme, ji pripažino, kad tai jos problemos, bet tai truko labai neilgai, ji vėl man pradėjo rašyti žinutes, kad aš turiu mokėti daugiau. Pasakiau, kad prasideda tarsi terorizavimas, nes vis keliama kaina, tiesiog labai negražu iš jų pusės. Tie šuniukai turėjo būti atiduoti tik po mėnesio, tai jeigu visą mėnesį jie taip keltų kainą?“

Moteris, paskambinusi į kitus veislynus, pamatė, kaip turi elgtis sąžiningi pardavėjai, kurie jai atsakė, kad gyvūnas yra rezervuotas ir neparduodamas. Ostana teigė pasijutusi tarsi per prievartą dalyvautų aukcione, nors to nenorėjo.

„Vėliau sulaukiau tos moters vyro skambučio, kuris mane išplūdo, kad aš esu aferistė, kad noriu labai pigiai šuniuką nusipirkti, kad noriu jį išvežti į užsienį ir taip toliau. Dar vienas labai įdomus faktas, aš paprašiau sesės, kad paskambintų tuo numeriu ir paklaustų būtent apie musų rezervuotą kalytę. Ir jie pasakė mano sesei, kad šita kalytė yra rezervuota, bet kas duos jiems brangiau, jie už tiek ir parduos. Man ta moteris pati sakė, kad praeitais metais šuniukus pardavinėjo po 2000 Lt. Kodėl šiemet taip pigiai sumanė juos parduoti, dar yra didelis klausimas. Aš jaučiuosi nuskriausta, nesuprantu, kaip galima šitaip pasielgti, kas dabar atpirks mano vaiko ašaras?“ - klausė moteris.

Jeigu neturi pinigų, nereikia ir šuniuko

Veislyno „Didžioji širdis“, veikiančio Marijampolėje, atstovė teigė, kad tiesiog nežinojo, po kiek parduodami tokie šuniukai. Be to, veislyno teigimu, moteris nebuvo davusi jokių pinigų, taigi ir rezervacija negaliojo.

„Koks čia rezervavimas, jeigu nedavė rankpinigių. Mano vyras buvo išvykęs, aš tikslių kainų nežinojau, dėl to ir pasakiau, kad parduosim už tūkstantį, man visi pradėjo sakyti, kad per mažai prašau. Aš tos moteriškės gražiai paprašiau, kad gal truputėlį pakeltumėm kainą, o ji labai supyko. Ji pradėjo mus apakalbėti taip negražiai, man labai nepatiko ir aš nusprendžiau jai iš viso neparduoti šuniuko. Kaip žmogus gali elgtis su šuniu, jeigu taip elgiasi su mumis. Tikrai nežinojau tikslių kainų, po to pasižiūrėjau, kad kiti prašo dviejų ar net trijų tūkstančių litų, o tiek, kiek aš prašiau, tai tik už broką prašo. Man ji ir sakė, kad mano šuniukai gal brokuoti, kad tik tiek prašau“, - sakė veislyno atstovė.
Prisižiūri damos internete labai gražiai sušukuotų jorkšyro terjerų ir jos galvoja, kad nusipirkus šuniuką už porą šimtų litų turės tą patį. Iš tiesų taip sušukuotas gali būti veislinis šuo, jo plaukas, o ne daugintojo produktas. Kai turguje perki „Gucci“ rankinę, tai „tokį“ „Gucci“ ir gauni.
Brigita Kymantaitė

Moteris teigė mananti, kad jeigu šeimininkė neturi pinigų šuniukui nusipirkti, tai negalės jam suteikti reikiamų sąlygų.

„Mums pradėjo rašyti negražias žinutes, po mūsų skelbimais dėti komentarus, jeigu ji šitaip daro, galbūt mes eisime teismo keliu. Aš būčiau gražiai su ja susitarus, bet ji iš pat pradžių rodė savo piktumą. Aš juk prašiau pakelti kainą kokiu šimtu ar dviem šimtais litų, bet dabar prašau dar daugiau už tuos šuniukus. Aš kiek supratau, ji su visais konfliktuoja, nes man pasakojo, kad ją apgavo dar kažkas, visi tik ją apgaudinėja. Mano vyras karštakošis. Po to jai paskambino, bet ji pirma pradėjo mus plūsti, man labai nepatiko tas pokalbis ir aš nenorėjau, kad ji pirktų tą šuniuką, nes norime, kad būtų geri šeimininkai. Jeigu ji neturi pinigų net šuniukui nusipirkti, tai ką ji jam duos, juk tam mažiukui vis tiek reikia viską suteikti: ir meilės, ir pinigėlių reikia, bent jau skanėstą nupirkti“, - kalbėjo moteris.

Panašu į „Gucci“ pirkimą turguje

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigė, kad žmogus, pirkdamas pigų šunį, gali patirti daug daugiau finansinių nuostolių.

„Pagrindinė problema yra nežinojimas ir neieškojimas informacijos. Požiūris yra toks: aš užsimaniau šuns ir renkuosi pagal kainą. Pigu, matau, kad parašyta „jorkšyro terjeras" ir perku. Retai yra pasidomima, kiek kainuoja tos veislės šuo. Dažniausiai žmonės sako, kad į parodas aš neeisiu ir man dokumentų nereikia. Bet dokumentai yra ne parodoms, tai yra kilmę patvirtinantis dokumentas. Jeigu žmogus perka gyvūną be dokumentų, jis perka ne tam tikros veislės šunį, o tiesiog panašų į tą veislę paprastą mišrūną. Tai yra jo pigumo kaina. Dažniausiai su tuo dar ateina šuns sveikatos problemos, kurios veda į gyvūno mirtį ir finansinius nuostolius“, - sakė B. Kymantaitė.
Dar vienas labai įdomus faktas, aš paprašiau sesės, kad paskambintų tuo numerių ir paklaustų būtent apie musų rezervuotą kalyte. Ir jie pasakė mano sesei, kad šita kalytė yra rezervuota, bet kas duos jiems brangiau, jie už tiek ir parduos. Man ta moteris pati sakė, kad praeitais metais šuniukus pardavinėjo po 2000 lt., kodėl šiemet taip pigiai sumanė juos parduoti dar yra didelis klausimas.
Ostana
Anot jos, žmonių patirtys yra labai įvairios, tačiau neretai pigus gyvūnas būna sergantis: „Tokie daugintojai šuniukus labai anksti atskiria nuo motinos, jie nori kuo mažiau investuoti gyvūno gerovės sąskaita ir kuo greičiau jais atsikratyti. Šuniukai būna per silpni, dažnai neskiepijami, šeriami labai prastu maistu. Galiausiai net nepradedama juos šerti sausu maistu, jie patenka į kitą aplinką ir žmonėms nepasakoma informacija, o jie prišeria gyvūną sausu pašaru. Atnešus šuniuką į naują aplinką, jam sukyla stresas ir visos ligos išeina į viršų, žmonės puola važiuoti pas veterinarijos gydytojus, bet dažnai jau būna per vėlu, net jeigu galima padėti, tai kainuoja ne vieną tūkstantį litų.“
Brigita Kymantaitė

Dažnai kyla klausimų, kaip yra nustatoma gyvūno kaina. Anot B. Kymantaitės, kainai daro įtaką daug aplinkybių. Pavyzdžiui, kur važiuojama kergti savo šuniuko, jeigu veisėjo prioritetas yra gerinti veislę, o ne iš to verslauti, jis ieškos geriausio partnerio savo augintiniui, kad gimtų geros kokybės, išvaizdos ir standarto šuniukai, todėl jis gali nukeliauti ne vieną tūkstantį kilometrų su savo augintiniu. Be to, į kainą įeina viskas: maistas, priežiūra, laikymo sąlygos.

Paklausta, kaip kovoti su daugintojais, kurie ne tik apgaudinėja žmones, bet ir kankina gyvūnus, B. Kymantaitė teigė, kad kol yra paklausa, yra ir pasiūla: „Mąstymas apie atsakingą augintinio įsigijimą mūsų visuomenėje dar yra labai menkas. Visų pirma reikėtų apgalvoti, kodėl norima būtent tokios veislės šuns, ar tai lemia gyvenimo būdas, ar tai tik mada. Prisižiūri damos internete labai gražiai sušukuotų jorkšyro terjerų ir jos galvoja, kad nusipirkus šuniuką už porą šimtų litų turės tą patį. Iš tiesų taip sušukuotas gali būti veislinis šuo, jo plaukas, o ne daugintojo produktas. Kai turguje perki „Gucci“ rankinę, tai tokį „Gucci“ ir gauni. Šuo yra visam gyvenimui ir žmogus turi suprasti, kad jis gyvens ne tik su jo grožiu, bet ir su jo ligom, charakteriu, isterijom. Jeigu šuniukas buvo blogai socializuotas, jis gali būti netgi pavojingas ir agresyvus ne tik aplinkinių, bet ir vaikų atžvilgiu, o jiems dažniausiai ir perkamas augintinis.“

Šuo be dokumentų tarsi „katė maiše“

Lietuvos kinologų draugijos atstovės Aurelijos Staskevičienės teigimu, žmonėms trūksta atsakingumo, nes net pirkdami paprasčiausią daiktą domimės pardavėjais, o kai įsigyjamas draugas keliolikai metų, visi saugikliai dingsta.

„Dažniausiai pasitaikanti apgavystė – šuniuko pirkėjas įtikinamas, kad tai tikrai veislinis šuo, nors iš tiesų šunelis nebūna nei paženklintas integriniu grandynu (mikroschema), nei turi kilmės dokumentus. Kaip atrodo LKD išduodami šuns kilmės dokumentai, pirkėjas gali pasižiūrėti draugijos tinklapyje, nueiti pasikonsultuoti į savo miesto šunų mylėtojų klubą. Tačiau jeigu jis pasirenka paprastesnį kelią - pigiau ir greičiau - niekuo padėti negalime. Negana to, patariame veislinio šuniuko pirkėjui pasirašyti su veisėju gyvūno pirkimo-pardavimo aktą (specialią formą skelbiame tinklapyje), bet žmonės arba yra neatsakingi, arba apimti euforijos, išvydę mielą kudlių, apie jokius saugiklius nesusimąsto. Nusprendus pirkti veislinį šunį reikia kreiptis į kinologus, atsakingus veisėjus, o ne į nelegalia veikla užsiimančius daugintojus“, - sakė A. Staskevičienė.
Jeigu ji neturi pinigų net šuniuko nusipirkti, tai ką ji jam duos, juk tam mažiukui vis tiek reikia viską suteikti: ir meilės, ir pinigėlių reikia, bent jau skanėstą nupirkti.
Citata
Kodėl Lietuvoje tie patys šunys kainuoja pigiau negu vakarų Europoje?  Pašnekovės teigimu, tai nereiškia, kad sąlygos čia yra blogesnės. Šunų pardavimo rinka Lietuvoje nėra didelė, bet ne vien tai lemia veislinio šuniuko kainą. Daugumos su kinologija susijusių paslaugų įkainiai (taip pat ir veterinariniai) kol kas Lietuvoje yra mažesni nei kitose šalyse, tai irgi lemia mažesnę šuniukų kainą. Šuniuko kaina susideda iš daugelio aspektų: šunų kergimo kainos, lėšų, išleistų lankantis parodose (be teisėjų įvertinimų parodose veisliniai šunys nekergiami), kokybiško maitinimo, reikmenų įsigijimo ir t.t.
Litexpo rūmuose šunų paroda.

Anot moters, pirkdami šunį be dokumentų jūs nežinote, kokių sveikatos ir elgsenos sutrikimų užaugęs šis šuo gali turėti, nes nieko nežinote apie jo tėvus ir protėvius: „Šiuo atveju tinka posakis „katė maiše“. Net paprasčiausią daiktą pirkdami žiūrite, kokioje šalyje ir kada pagamintas, domitės dėl garantijos ir kitų sąlygų. O čia juk gyvas padaras, šeimos narys, kurį turėsite 10-15 metų prižiūrėti, susirgusį slaugyti ir nukaršinti. Perkant šunį be dokumentų gana dažnai susiduriama su gyvūno elgesio sutrikimais, nes tokių šuniukų ankstyvąja socializacija „daugintojai“ neturi nei noro, nei laiko pasirūpinti. Dažnai jie net neturi žinių apie atsakingą šunų veisimą ir auklėjimą. Pirkdami šunį be dokumentų skatinate šešėlinę kinologiją, nelegalias pajamas, kenkiate atsakingiems veisėjams, besirūpinantiems veisiamų gyvūnų kokybe.“

Abejojate šunų veislyno geru vardu – skambtelkite į savo miesto šunų augintojų klubą ir pasidomėkite jo reputacija, nepatingėkite surinkti kuo daugiau informacijos.