Gyvūnų nakvynės paslaugas teikiančiuose viešbučiuose augintinis gali tikėtis ne tik būti pavedžiotas ir pamaitintas, bet už papildomą kainą šeimininkai jam gali išnuomoti VIP klasės kambarius, sudaryti specialų valgiaraštį ir net padaryti masažą.
Naktis – 50 litų
Šalia Kauno rajone, Ringaudų miestelyje, įsikūrusio „Baltijos kinologijos centro“ gyvūnų viešbučio vadovas kinologas Vytautas Gustaitis tikino, kad pas save priima ne tik šunis ar kates, bet kitus smulkius gyvūnus: triušius, paukščius, šeškus, jūrų kiaulytes, žiurkėnus. Vienu metu šiame viešbutyje gali sutilpti 18 stambių, o skaičiuojant su smulkiais – net 30 gyvūnų.
„Atvykęs šuo gauna visapusišką veterinarinę priežiūrą. Jei jis nevakcinuotas, būtinai tai padarome. Patikriname, ir ar šuo kuo neužsikrėtęs. Buvimo laikotarpiu jis būna išvalytas, maitinamas premium klasės sausu maistu, visą dieną groja rami muzika, žiemą šildome grindis. Lauke šuo visada mato pietinę pusę, tai yra, gyvena šviesoje. Jei pageidauja klientai, šunį maudome, šukuojame, už papildomus 30 litų darome masažus“, - kas yra daroma šuniui atvykus pasakojo V. Gustaitis.
Jis tikino, kad kartais žmonės į viešbučius šunis atveža ir slaugomajam laikotarpiui – su galvos apdangalais, siūlėmis. Tada centre dirbantys specialistai juos prižiūri itin akylai, kartais jiems skiria net VIP patalpas, kuriose specialistai gali įrengti tik šuniui patinkantį interjerą.
Stebina žmonių išrankumas
Nors tai, kas yra siūloma viešbučio gyventojams, skamba labai patraukliai ir galėtų būti pavadinti augintinio lepinimu bei tam tikra sanatorija, V. Gusaitis pasakoja, kad pasitaiko ir dar įnoringesnių klientų.
„Vienas žmogus atvežė Jorkšyro terjerą ir liepė jį maitinti atvežtu pelėsiniu sūriu. Tačiau mūsų specialistai davė tą sūrį kaip skanėstą, kadangi vien sūriu šerti šunį tikrai negalima. Tai gali būti tik papildomas maistas. Buvo ir tokių, kurie reikalavo šunį šerti tik vištų širdelėmis. Aišku, jeigu žmogus pageidauja atvežti savo maistą šuniui, kuriam yra paskirta speciali dieta, tai mes mielai priimame ir šersime tuo maistu, kad ir aviena su ryžiais“, - pasakojo gyvūnų viešbučio šeimininkas.
Jis pasakojo ir kiek kitokią, pagarbos vertą šuns lepinimo istoriją. Viena šeima išsikėlė gyventi į Didžiąją Britaniją, tačiau šuns kartu su savimi pasiimti negalėjo. Dabar jis „Baltijos kinologijos centre“ gyvena tarsi pensionate – jam užtikrintas išlaikymas iki pat mirties.
„Jie pervedinėja mums išlaikymui skirtus pinigus ir sakė, kad šunį laikys iki gyvos galvos. Šis pensinio amžiaus šuo pas mus jau gyvena 4 mėnesius, tačiau žmonės karts nuo karto atvažiuoja, jį aplanko, su juo pažaidžia. Jam yra paliktos atskiros patalpos, atliekami masažai, specialiai su juo žaidžiama pievoje. Žmonės tikrai labai myli savo gyvūną, tačiau neturi galimybių jo atsivežti pas save“, - pasakojo V. Gustaitis.
Šunis piktybiškai pamiršta
Tačiau yra ir tokių šeimininkų, kurie atvežę savo augintinius į viešbučius, juos „netyčia pamiršta“. Tiesa, tokie gudruoliai, kurie nori nemokamai pasinaudoti viešbučio paslaugomis ir palikti šunį ten visam laikui, nelieka nenubausti. Jie baudžiami administracine tvarką bei turi atlyginti už visą gyvūno saugojimo laikotarpį.
„Vienas vilnietis atvežė šunį iki pusiaukelės ir atidavė mūsų vairuotojams, kurie šunį nuvežė į viešbutį. Vėliu pasikeitė telefono numerius. Su juo buvo daug rūpesčių. Tačiau galų gale tą žmogų suradome, jam paskyrėme baudą, o šunį teko užmigdyti“, - pasakojo vyras.
Tačiau geriausiais klientais V. Gusaitis vadina užsieniečius, nes jie iš anksto žino, kada atostogaus, tad vietą viešbutyje užsisako dar prieš metus ir dažniausiai suteiktomis paslaugomis lieka labai patenkinti.
Taikomasi prie augintinio poreikių
Ketvirtus metus šunų viešbutį „Veislynas naminukas“ turinti jo savininkė Rūta Glumbakienė pasakojo, kad pirmi viešbučio atidarymo metai buvo sunkūs, tačiau dabar jau netrūksta klientų, kurie atvažiuoja kasmet.
Viešbučio savininkė tikina, kad daugiau paslaugų tiekti ji nemato prasmės, nes atvykę šunys ir taip patiria stresą, tad prie jų kabinėdamasis gyvūnus tik suerzinsi.
„Svetimas šuo ir taip būna išsigandęs: svetima vieta, svetimi žmonės. Jis būna toks susigūžęs ir dar ten jį pradėk... Aišku, šuo šuniui nelygūs, bet jis pats žiūri, kad tu pirmą-antrą dieną prie jo nelystum. Kaip ir žmogus žmogui nelygus, taip ir gyvūnas gyvūnui nelygus“, - pasakojo moteris ir prisimena šunį, kurį prie savęs pratinosi net du metus.
Ji tikina pas save į viešbutį priimanti visas šuns veisles, tiesa, prieš tai apie kiekvieno šuns įpročius visko gerai išklausinėjanti šeimininko. Jeigu šuo agresyvus, jis apgyvendinamas dideliame uždarame voljere, nevedžiojamas, tik pro langelį paduodamas maistas.
Klausiama, kodėl žmogus vis dėlto turėtų rinktis viešbučius, o ne palikti šunis pas draugus, moteris patikino, kad draugai tikrai neturės tokios kompetencijos kaip viešbučiai.
„Turiu veterinarinį išsilavinimą – esu gydytoja. Šunis prižiūrime kartu su sūnumis. Šunį, žinoma, galima palikti ir pažįstamiems, tačiau, pavyzdžiui bigliai visokių zbitkų pridaro. Arba jei šuo būna meilesnis ir mėgsta pažibinti akytėmis, jį viskuo prišeria. Tad geriau vis dėlto rinktis profesionalus“, - pasakojo R. Glumbakienė.