Suniokojo pusę automobilio
Vilnietis Dainius mena seną, dar 2005 metais nutikusį eismo įvykį, kuomet kelyje teko numušti briedį. Tąkart, kaip pasakoja vyras, jiedu dviese su drauge važiavo greitkeliu Panevėžys -Vilnius. Buvo apie pusė dvylikos nakties, sutemę, o laukinis žvėris į kelią iššoko netikėtai. Sustabdyti automobilio nebebuvo kaip.
„Kiek pamenu, buvo gegužės pabaiga ar birželio pradžia. Kadangi buvo tamsu, staiga šmėkštelėjo didelis gyvulys prieš akis ir pasigirdo smūgis. Buvo labai sudėtingas manevras sustabdyti automobilį ir išvengti virtimo. Tiek man, tiek ir draugei praktiškai nieko nenutiko, tik stiklais susižalojome veidą, kūną, bet didesnių smūgių išvengėme. Gal skaudesnių pasekmių padėjo išvengti tai, kad vairavau nemažą automobilį – jeigu būtų buvęs mažas, gal briedis būtų ir atsisėdęs pas mus pavažiuoti kartu“, - jau praėjus ilgesniam laikui po indicento kelyje gali šmaikštaudamas pasakoti Dainius.
Jis atsimena, kad briedis bandė peršokti automobilį, bet trenkėsi į šoną ir dalį priekinio stiklo. Kadangi skrisdamas užkabino priekinį veidrodėlį, šis perskrodė jam pilvą ir dalis žvėries žarnų pliumptelėjo į automobilio vidų.
„Sulankstė beveik visą automobilio kairę pusę, suplojo stogą... Kaip mes likome sveiki ir gyvi, pats nesupratau“, - pasakojo vairuotojas.
Baudų mokėti nereikėjo
Po nutikusios avarijos kelyje vyras pasakoja iškart paskambinęs į policiją. Ši iškvietė medžiotojus, kad pasiimtų žuvusį briedį.
„Automobilis buvo visiškai nebevažiuojantis, todėl iš karto paskambinau į draudimą. Kadangi automobilis buvo draustas kasko, draudimas atsiuntė karutį. Pranešėme artimiesiems ir tiesiog laukėme. Bandėme susistabdyti ir porą automobilių, paprašėme gal kas vandens turės – buvome tokie purvini nuo to briedžio, kraujo ir visko. Mums pasisekė, kad likome nesužaloti, neturėjome traumų, nereikėjo laukti greitosios ir pan.“, - pasakojo Dainius.
Toje vietoje, kur buvo partrenktas briedis, kaip mena pašnekovas, buvo ir įspėjamųjų ženklų, kad į kelią gali išbėgti laukiniai žvėrys, tačiau tuo metu dar nebuvo specialių atitvarų nuo miško, šiek tiek pristabdančių žvėrių migraciją per kelią.
Paklaustas, ar įmanoma kelyje išvengti tokių susidūrimų su laukine fauna, vyras svarstė, kad žvėrių nesukontroliuosi, gali tik būti atidesnis keliuose, tačiau jeigu jau bus lemta, toks susidūrimas įvyks.
„Praeitą savaitę į Vilnių užklydo briedis, įšoko į Nerį – ką tu jam padarysi? Neuždrausi kur nori jam eiti. Keliuose nuo miškų saugo atitvarai, ypatingai greitkeliuose. Juose leidžiamas greitis vasarą iki 130 km/h – įsivaizduokite, kas būna, kai tokiu greičiu tvenkiesi į didžiulę karvę. Aišku, kad pasekmės skaudžios. Aišku, reikia saugotis, žiūrėti atidžiai, bet, pavyzdžiui, mes atsitrenkėme naktį – žiūrėk nežiūrėjęs.... Tai kaip loterija. Aš asmeniškai nieko daugiau nesu suvažinėjęs nei kokio ežiuko, nei ko – pamatei kokią varlę ir apvažiuoji. O čia tik subliovė ir girdžiu bum – viskas aplink švilpia, o aš beveik į griovį važiuoju“, - 2005 metais nutikusią avariją prisiminė vairuotojas Dainius.
Susidūrimą kelyje su laukiniu žvėrimi teko išgyventi ir Aleksui. Kelyje Vilnius- Molėtai jam tekę stebėti, kaip pusbrolio automobilis partrenkia dvi stirnas. Kaip ir Dainiaus atveju, automobilio keleiviams rimtesnių sužalojimų išvengti pavyko, tiesa stirnoms pasisekė mažiau – jos žuvo vietoje. Taip pat gerokai aplamdytas buvo ir automobilis – išdaužti priekiniai žibintai, sulankstytas bamperis.
„Automobilis buvo aptaškytas krauju ir buvo pilna žvėrių kailio“, - prisiminė Aleksas. Jis pasakoja, kad po įvykio, kuris taipogi įvyko tamsiu paros metu, pirma buvo iškviesta policija, kuri dėl išdaužtų žibintų surašė raštelį kitiems policininkas, kad šie, jeigu sustabdys, vairuotojų dėl nedegančių šviesų nebaustų.
„Jokių baudų mokėti nereikėjo“, - sakė vyras, paklaustas, ar iš policijos negavo įspėjimo apie žalos dėl užmuštų žvėrių atlyginimą.
Geriausia iš karto skambinti 112
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas GRYNAS.lt teigė, kad jeigu vairuotojas kelyje numuša laukinį žvėrį ir tai nutinka miesto teritorijoje, gyvūno gaišenomis turi pasirūpinti gyvūnų gaišenų surinkimo įmonė. Pavyzdžiui, Vilniaus atveju tai būtų „Grinda“, kituose miestuose – kitos įmonės.
„Jeigu gyvūnas yra numušamas kažkur kelyje, ten yra medžioklės plotai, medžiolės būreliai, numuštas gyvūnas priklauso medžiotojams. Jie turėtų jį paimti. Taip ir yra daroma“, - sakė S. Mikėnas.
„112 iš karto informuoja mūsų ekipažus, informacija iš karto perduodama medžiotojams. Aišku, nakties metu galbūt būna ir sudėtingiau, bet informacija visąlaik yra perduodama ir gyvūnai vis tiek yra paiimami“, - sakė aplinkosaugininkas.
Jis teigė nežinantis nei vieno teisės akto, kuris numatytų žalos skaičiavimą dėl numušto kelyje laukinio žvėries. Bent jau medžioklės taisyklėse tokio reglamentavimo nėra. S. Mikėnas taip pat teigė negalintis komentuoti, ar į eismo įvykį patekęs vairuotojas, kuriam laukinis žvėris padarė žalos, galėtų gauti komensaciją: „To nežinau“, - teigė Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas.
Iš valstybės prisiteisti kompensaciją – nerealu?
GRYNAS.lt jau yra rašęs apie laukinius žvėris, patenkančius po vairuotojų automobilių ratais. Tuo metu kalbinti draudimo įmonių atstovai sutiko, kad laukiniai žvėrys yra laikomi valstybės turtu, tačiau prisiteisti kompensaciją iš valstybės už laukinio gyvūno padarytą žalą žmogui ar jo turtui, jų teigimu, daugiau tik teorinė galimybė nei realiai įgyvendinamas veiksmas.
Teisme valstybės kaltės klausimas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjamas individualiai atsižvelgiant į konkrečias tos bylos faktines aplinkybes. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad tvora atitvertos ar įspėjamaisiais ženklais pažymėtos turi būti tos kelio atkarpos, kuriose yra realus pavojus susidurti su laukiniu žvėrimi“ – apie galimybes išsireikalauti finansinę kompensaciją teigė „ERGO Insurance“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis.
Medžiotojų atstovas: kas iš tų atitvarų, jeigu vartai atviri
„Tikrai nemažėja (žvėrių žūčių keliuose – red. past.) dėl labai paprastos priežasties – medžiotojų pastangomis stambiųjų kanopinių gyvūnų – briedžių, stirnų, elnių, šernų, danielių - gausėja. Jokios statistikos (kiek gyvūnų gaišenų tenka medžiotojams nuo kelių surinkti – red. past.) tikrai negaliu pateikti, nes centralizuotai jos nevedame. Įvykio chronologija paprastai yra tokia – kelių policija ar aplinkosauga, sužinojusi faktą apie kelyje partrenktą gyvūną, praneša tos teritorijos medžioklės plotų naudotojams ir šie pasiima (žvėrį – red. past.) ir sprendžia, ar tą gyvūną galima panaudoti maistui ar utilizuoti. Taip yra numatyta medžioklės taisyklėse“, - aiškino E. Tijušas.
Valstybinė veterinarijos tarnyba yra nustačiusi taisykles, kuriomis apibrėžia, kaip reikia utilizuoti maistui netinkamas organines atliekas. Šių taisyklių ir paiso medžiotojai, kai nusprendžia, kad partrenkto gyvūno mėsa visgi nėra tinkama valgymui.
E. Tijušas kritiškai atsiliepė apie kalbas, kad magistralėse dėl gausiau įrengiamų atitvarų nuo miško laukiniai žvėrys važiuojamojoje kelio dalyje atsidurti turėtų vis rečiau. Jo teigimu, tam, kad taip nutiktų turi tinkamai funkcionuoti vartai - įvažiavimai iš greitkelio į išorinius keliukus turėtų būti stebimi.
„Juos turi prižiūrėti, kiek aš suprantu, tie, kam įvažiavimas į tuos keliukus, aktualus. Pamėginkite suskaičiuoti, kiek yra atvirų vartų važiuojant keliu Vilnius-Panevėžys. Jeigu vartai yra atviri, ten įėjęs žvėris, pakliūna į spąstus, nes jis nebegali išeiti“, - sakė E. Tijušas.
Medžiotojų atstovas teigė, kad nors nuo miško atitvertų kelių visoje Lietuvoje yra pakankamai daug, trūksta griežtesnės kontrolės – didesnė dalis vartų būna neuždaryti, o tai lemia, kad žvėrys atsiduria kelyje ir sukelia eismo įvykius.