Joje viešėję nevyriausybinės organizacijos, vienijančios Austrijos sodininkus ir smulkius ūkininkus, „Nojaus arka“ (vok. - Arche Noah) atstovai aptarė, kaip šiuo metu atrodo pasaulinė sėklų rinka ir su kokiomis problemomis susiduriama.
Gamina kartu ir sėklas, ir pesticidus
Organizacijos „Nojaus Arka“ teisininkė Iga Niznic diskusijos metu atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio kultūrų organizacijos duomenimis, nuo 1900 metų pasaulio mastu beveik 75 proc. senųjų daržo, sodo ir grūdinių kultūrų jau yra išnykę. Šiuo metu vos 15 proc. skirtingų augalų veislių žmogui užtikrina 90 proc. reikalingos energijos, kuri gaunama su maistu.
Europoje sėklų rinką valdo vos keli didieji žaidėjai, kurie užsiima ne tik sėklų gamyba, bet tuo pačiu gamina ir cheminius preparatus kenkėjams naikinti, įvairias trąšas. Net 75 proc. kukurūzų sėklų rinkos dalijasi penki gamintojai, 65 proc. cukrinių runkelių rinkos valdo keturios kompanijos, o net 95 proc. daržovių sėklų rinkos yra kontroliuojama vėlgi tik penkių kompanijų.
Naujausiais duomenimis, kasmet pasaulinė sėklų rinka generuoja 27 mlrd. dolerių (apie 67,5 mlrd. litų) pajamų, o pesticidų gamyba – 44 mlrd. dolerių (110 mlrd. litų).
„Tos pačios kompanijos gamina sėklas ir pesticidus. Kai jie nusprendžia, kokia bus sėklų įvairovė rinkoje, tuo pačiu pristato ir augalams užauginti reikalingą chemiją. Didieji sėklų gamintojai negali būti suinteresuoti sėklomis, kurios prisitaiko prie aplinkos sąlygų, nes jie patys gamina chemiją, reikalingą kenkėjams naikinti“, - priduria I. Niznic.
Kodėl 600 pomidorų veislių geriau nei 20
Diskusijos pranešėjos teigimu, tokia sėklų rinkos monopolizacija nėra gera, nes nyksta genetinė augalų įvairovė. Dėka genetinės įvairovės augalai geba prisitaikyti prie klimatinių pokyčių, geba prisitaikyti prie kenkėjų. Šios augalų savybės labai skiriasi nuo pramoninių standartų.
Jos teigimu, siekis išlaikyti kuo didesnę genetinę įvairovę yra lyg augalų gyvybės draudimas. Ši įvairovė leidžia prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų be jokios pagalbos iš šalies – trąšų, pesticidų ir t.t.
Šiuo metu Austrijos nevyriausybinė organizacija turi 6500 skirtingų augalų sėklų kolekciją, tačiau prieš beveik dvejus metus vienoje Norvegijos salų, esančioje visai netoli Šiaurės ašigalio, buvo įkurtas kur kas didesnis pasaulio sėklų bankas. Valdžios atstovai pakvietė visus pasaulio sėklų bankus siųsti savo sėklų pavyzdžius tam, kad vienoje vietoje būtų sukaupta kuo daugiau augalų sėklų genetinės įvairovės pavyzdžių. Šiuo metu šiame banke yra apie ketvirtis milijono sėklų pavyzdžių, tačiau viešnia iš užsienio svarstė, kad tai mažoka – sėklų galėtų būti mažiausiai pusė milijono.
„Mes, kaip nevyriausybinė organizacija, manome, kad to maža. Mūsų pozicija yra tokia, kad taip pat reikia išsaugoti ir kenkėjus, nes jie užtikrina tvarų vystymąsi. Tai - mūsų organizacijos mantra. Sėklos turi būti pasėjamos ir augalų derlius turi būti nuimamas natūraliomis aplinkos sąlygomis – tik tokiu būdu jos galės prisitaikyti prie klimato pokyčių. Taigi, visiems ūkininkams, daržininkams turi būti užtikrinama teisė naudoti kuo platesnę įvairovę sėklų arba bent jau nedraudžiama tai daryti“, - savo organizacijos poziciją išdėstė pranešėja.
Daržininkas mėgėjas: sėklos iš parduotuvių prastos
Savo ruožtu diskusijos metu pasisakė ir daržininkai mėgėjai iš Kauno. Vienas jų, ponas Valdas (pavardė redakcijai žinoma – red. past.), pripažino savo ūkyje naudojantis tik senąsias, tradicines sėklų veisles, tačiau pasiguodė, kad jų gauti darosi vis sunkiau. Ir čia pat paaiškino, kodėl vengia sėklas pirkti iš parduotuvių.
Šiandien Lietuvoje sėklų banką turi Dotnuvos eksperimentinis ūkis, bet jų sėklų sąrašas labai trumpas. Gal iš tikrųjų lietuviai ne daug ir augino daržovių – yra saugomos smetoniškos rugių veislės, keletas daržovių rūšių, kitą dalį sėklų saugo Babtų institutas, jie irgi turi savo kolekciją. Sėklų saugyklų sąrašus peržiūrėjome ir radome keletą įdomių dalykų. Iš 1953 metais imtų pavyzdžių, radome dvi veisles senovinių rugių, radome linų, kurių jau dabar niekas neaugina, vieną veislę lietuviškų morkų, burokėlių, bet jų neėmėme, nes esame radę geresnių“, - kokia sėklų situacija Lietuvoje iš savo perspektyvos apžvelgė diskusijoje dalyvavęs daržininkas mėgėjas.
Jo teigimu, dalį sėklų tenka siųsti ir iš užsienio: „Pavyzdžiui, Latvijoje pas vieną ūkininką radome senovinių žirnių. Pagal aprašymus manome, kad jie turėtų būti viena seniausių žirnių veislių, kurią naudojo mūsų protėviai. Jie yra rudi, maži, nokimo laikas labai skirtingas – vieni dar žydi, kiti jau noksta“, - pasakojo vyras.
Diskusijos metu jis pateikė įdomų pastebėjimą. Pasirodo, kad smulkiems ūkininkams, neturint specialių leidimų, negalima mainytis sėklomis su kitais: „Mes pasiklausėme Augalų apsaugos tarnybos, ar mūsų veikla (dalijimasis sėklomis – red. past.) neužtraukia kokios nors atsakomybės, mums atsakė, kad taip. Šiandien jau tai galioja – to daryti negalima“, - sakė daržininkas mėgėjas.
VAT patvirtino: savo sėklas galima naudoti tik savo reikmėms
GRYNAS.lt pateikus užklausą Valstybinei augalininkystės tarnybai (VAT), ar sėklų mainai tarp ūkininkų yra legalūs, atsakyta, kad savo ūkyje užaugintą sėklą, kuri neperėjo sertifikavimo proceso, nebuvo pripažinta kaip standartinės kategorijos sėkla, galima naudoti tik savo reikmėms.
„Turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų, kad sėkla rinkai tiekiama nesilaikant teisės aktų reikalavimų, atliekamas patikrinimas, o nustačius pažeidimą atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn. Sėklos, kuri neatitinka nustatytų privalomųjų kokybės reikalavimų, tiekimas rinkai pagal administracinio teisės pažeidimų kodekso 189 str. užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių darbuotojams, individualia veikla besiverčiantiems fiziniams asmenims nuo 50 iki 500 litų, o pareigūnams – nuo 1000 iki 2000 litų“, - paaiškinama tarnybos pateiktame atsakyme.
Redakcija šiuo klausimu jau yra domėjusis anksčiau, dar 2012 metais ir tuomet pasisakęs VAT atstovas Eduardas Lemežis patvirtino daržininkų išsakytus žodžius: „Mainai, sėklų dalinimas vienas kitam yra uždrausta. Jeigu kalbame apie sėklą kaip apie dauginamąją medžiagą, Lietuvoje tai yra draudžiama“.
Didieji nenori į rinką įsileisti mažesnių
Savo ruožtu viešnia iš Austrijos I. Niznic stebėjosi tai išgirdusi ir tikino, kad Europos teisės aktuose tokio tiesioginio draudimo nėra.
Šiuo metu Europoje galioja 12 direktyvų, kurios skirtingai adaptuotos 28-iose Europos Sąjungos šalyse narėse. Naujame įstatymo projekte siekiama visas šias direktyvas pakeisti arba apjungti po vienu baziniu įstatymu. Viešnia iš Austrijos pripažino nežinanti, kaip įstatymiškai sėklų dalijimasis apibrėžtas Lietuvos įstatymuose, tačiau tai ką ji išgirdo iš daržininkų mėgėjų, ją gerokai nustebino.
Diskusijos metu paklausta, kodėl Europos mastu siekiama, kad sėklų rinkoje nedalyvautų senosios, tradicinės sėklų veislės ir ūkininkai negalėtų jomis laisvai mainytis, „Nojaus Arka“ atstovė aiškino, kad priežasčių yra keletas.
„Motyvacija apjungti visas direktyvas kilo iš to, kad žemės ūkio kultūros turi didinti produkcijos apimtis, gaminti daugiau maisto, nes žmonių populiacija auga. Taip pat pagalvota, kad jeigu ūkininkai nesikeis sėklomis, vieną dieną jie irgi turės pirkti sėklas iš prekybos vietų, todėl tai gera strategija apsaugoti sėklų rinką. Trečia, sėklos prieš pristatant jas rinkai, dabar turi praeiti registracijos procedūras. Registracijos procedūros užima daug laiko ir daug kainuoja. Todėl didiesiems rinkos žaidėjams (sėklų gamintojams – red. past.), kuriems biurokratija nesukelia problemų, tai lyg būdas užtverti kelią mažesniems dalyviams ateiti į šią rinką, išvengti konkurencijos“, - aiškino I. Niznic.
Jos teigimu, nevyriausybinė organizacija „Nojaus Arka”, vykdydama lobizmą, siekia Europos institucijas įtikinti į rinką įsileisti ir tradicines sėklas, kurios padeda užtikrinti kuo didesnę biologinę įvairovę, o tai savo ruožtu veikia lyg garantas, kad ateityje turėsime pakankamą kiekį augalų, kurie gebėtų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų nenaudojant papildomų trąšų.