Sveikuolis ar pamišėlis: kai sužinojo, kokį atstumą kasdien nueina, žmonės padovanojo mašiną

Grynu oro pakvėpuoti visuomet labai sveika, tačiau ar gali jo būti per daug? Vasarą galime išbūti lauke tikrai ilgai, tačiau žiemą, prie žvarbesnio oro ir keletas valandų atrodo daugoka. Pasaulyje yra įvairių pavyzdžių, įrodančių, kad žmonės gali įveikti neįtikėtinus atstumus pėsčiomis ir kartais tai padaro tikrai dideliame šaltyje. Tačiau ar žmogaus sveikatai tai iš tiesų į naudą? Kalbiname tuos, kuriems tolimi žygiai pėsčiomis ar dviračiu nėra jokia naujiena ir klausiame, ar žiemą yra riba, kiek žmogui gryname ore dar sveika būti ir kada tai gali pradėti kenkti.

Eidamas į darbą įveikia keliasdešimt kilometrų

Yra skaičiuojama, kad nauji automobiliai į aplinką vidutiniškai išmeta 160 g/km anglies dvideginio (CO2), kuris sukelia šiltnamio efektą. Senesni automobiliai gali išskirti iki 200 g/km CO2 ir daugiau. Per metus visas Lietuvos automobilių parkas gali išskirti ne mažiau kaip 4 mln. tonų šių teršalų.

Žmogus kvėpuodamas taip pat išskiria CO2, bet šie kiekiai yra nepalyginamai mažesni - vienas iškvėpimas maždaug tolygus 25 ml CO2. Važiuojant dviračiu šis kiekis padidėja, nes padažnėja žmogaus kvėpavimas, tačiau vis tiek skaičius vienam kilometrui numinti dviračiu siekia apie 2-3 g/CO2. Automobilio įtaka teršalų kiekiui yra maždaug 60-80 kartų didesnė už dviračio. Taigi klausimo, kiek tai draugiška aplinkai net nekyla. Tačiau ar įmanoma visur keliauti vien pėsčiomis?

Pasirodo, kad taip. Visai neseniai portalas businessinsider.com paskelbė apie Mičigano gyventoją Jamesą Robertsoną, kuris į darbą kasdien keliauja pėsčiomis. Ir ne šiaip vyras pėdina kelis ar keliolika kilometrų, o net kelias dešimtis. Iš viso jis į darbą keliauja 34 km, nes tik 3 km gali pavažiuoti autobusu. Kitaip tariant, viešasis transportas ten, kur vyras dirba, paprasčiausiai nevažiuoja, o automobilio jis neturi.

Tačiau pasauliui sužinojus šią žinią žmonėms vyro pagailo ir jie pradėjo internetinę labdaros kampaniją, kuria siekiama nupirkti jam automobilį. Svetainėje gofundme.com 56 metų Jamesui Robertsonui pinigų paaukojo tūkstančiai žmonių, surinkta per 350 tūkst. dolerių, nors pirminis tikslas buvo surinkti tik 25 tūkst. dolerių, nurodo svetainės atstovai.

35 laipsnių šaltis – ne kliūtis

Dar įspūdingesę distanciją gryname ore yra įveikęs 52 metų Aliaskos gyventojas Lawrence Jamesas. Maža to, jis tai padarė išties žvarbiu oru. Kaip praneša portalas hufflingtonpost.com, jis nusprendė iš vieno kaimelio nueiti pėsčiomis į kitą ir įveikti net 50 mylių (apie 80 km). Lauke tuo metu spaudė 35 laipsnių šaltis.Vis tiktai vyrui savo plano įgyvendinti nepavyko, jis buvo nuėjęs 46 mylias (74 km), kai jį surado policijos pareigūnas, kurio pagalbos paprašė susirūpinusi vyro šeima.

Žygeivis vilkėjo šiltą striukę, turėjo su savimi vandens ir 22 kalibro šautuvą. Jį suradęs policininkas konstatavo, kad vyro būklė, kad ir kaip tai stebintų, buvo gera.

L. Jamesas iš namų išėjo pirmadienį (vasario 2 dieną) 7 valandą ryto ir policininko buvo surastas antradienį, taigi lauke žygiavo daugiau kaip 15 valandų. Vyrą suradęs policijos pareigūnas teigė klausęs, kodėl žygeivis tam ryžosi ir šis atsakė, kad buvo paskatintas savo pusseserės poelgio, kai ji prieš keletą metų įveikė panašų atstumą. „Pagalvojau, kodėl ir aš negalėčiau to padaryti“, - sakė Aliaskos gyventojas.

Pastebiu vis daugiau žiemą važinėjančių žmonių. Ši žiema nebuvo gausi sniego, taigi bet kokiu atveju galima buvo važiuoti ir daryti tai patogiai. Dėl šalčio pritariu posakiui - nėra blogo oro, yra blogas apsirengimas. Lietuvoje neturime tokių šalčių, kad negalima būtų važiuoti dviračiu.

S, Ružinskas

Žygeivio šeima susirūpino artimuoju ir paskelbė jo paiešką dėl to, kad vyras iš namų išėjo ne visai blaivas. Paiešką paskatino ir tai, kad lauke vyravo itin didelis šaltis. Vis dėlto vėliau pamatyta, kad vyras nebuvo stipriai girtas, o tik išgėręs kelias taureles ir lauke tokiu oru žygiuodamas nebuvo sušalęs.

„Lauke iš tiesų buvo žvarbu – daugiau kaip 30 laipsnių šalčio, o vyras turėjo tik mažą 22 kalibro šautuvą. Galėjo nutikti daugybė dalykų. Jį galėjo užpulti briedžiai arba vilkai“, - sakė policijos pareigūnas, suradęs žygeivį.

Pats L. Jamesas, paklaustas, kaip jaučiasi įveikęs 74 km pėsčiomis, teigė, kad jam tik šiek tiek skauda kojas, bet jaučiasi gerai.

Rekordas – 200 km per keturias dienas

Lietuvoje pėsčiųjų žygius ne pirmus metus organizuojančios Pėsčiųjų žygių asociacijos atstovas Vytenis Genys GRYNAS.lt teigė, kad paprastai organizuojant žygius leidžiama žmonėms rinktis tarp keturių skirtingo ilgio distancijų – 10 km, 20 km, 30 km ir 40 km. Populiariausias atstumas – 20 km, tačiau yra einančiųjų ir 40 km žygius. Keletą metų iš eilės asociacija siūlė įveikti ir ekstremalesnę distanciją – 200 km, t.y. per keturias dienas įveikti dvi distancijas po 100 km, parą einant, parą ilsintis, tačiau šiemet šis žygis neorganizuojamas, nes yra išties sudėtingas ir reikalauja papildomo pasirengimo.

„Mūsų pagrindinis asociacijos renginys – Lietuvos žygeivių festivalis. Tai yra klasikinis dviejų dienų žygis. Žygiuojama šeštadienį ir sekmadienį ir bet kuris žygio dalyvis gali pasirinkti vieną iš keturių distancijų – 10, 20,30, 40 km kiekvieną žygio dieną. 10 km, kaip mes sakome, yra vyresnio amžiaus žmonių trasa, taip pat šeimų trasa. 20 km mes vadiname fizinio aktyvumo trasa, t.y. 4-6 val. pasivaikščiojimas. 30 km – sportinis variantas, trasą gali įveikti nuo 5 iki 8 val. O 40 km yra kaip maratonas, apima maždaug 8-12 val.”, - pasakojo V. Genys.

Vis dėlto pašnekovas pažymi, kad ilgųjų žygių metu privalomos kontrolės poilsio vietos, ilsėtis rekomenduojama maždaug kas 5-12 km. Į vieną žygį gali susirinkti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dalyvių.

Kaip praneša portalas hufflingtonpost.com, vienas Aliaskos gyventojas nusprendė iš vieno kaimelio nueiti pėsčiomis į kitą ir įveikti net 50 mylių (apie 80 km). Lauke tuo metu spaudė 35 laipsnių šaltis.

Citata

„Mūsų žygiai yra labai susiję su istorija, valstybingumu, todėl absoliuti dauguma žygių dalyvių yra tarptautinių Lietuvos tarnybų darbuotojai arba buvę darbuotojai – Lietuvos kariuomenė, policija, pasieniečiai, Šaulių sąjunga, savanoriškos krašto apsaugos tarnybos. Civilių būna mažesnė dalis“, - pabrėžė V. Genys. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad iš esmės žygiuose gali dalyvauti visi, jokių amžiaus ar fizinio pasirengimo reikalavimų netaikoma.

Paklaustas, kiek žmogui yra sveika eiti pėsčiomis, ar yra kažkokie limitai, pašnekovas teigė, kad, ko gero, kiekvienam žmogui tas atstumas skirtingas, ypač kalbant apie žygiavimą pėsčiomis kasdien. Tačiau kalbant apie žygį, kuriame dalyvauja daugiau žmonių, masiškesnį renginį, 20 km trasa yra tikrai įveikiama daugeliui.

„Žmogus, kuris išeina iš biuro ar pakyla nuo patogios kėdės, žygyje tikrai gali įveikti 20 km trasą. Tai yra 4-6 val. pasivaikščiojimas, tokiai trasai įveikti tikrai nereikia jokio specialaus pasiruošimo“, - tikino V. Genys.

Per 10 metų nebuvo oro, kuris nutrauktų žygį

Pėsčiųjų žygių asociacijos rengiamiems žygiams prastų oro sąlygų nėra. Žygiai vyksta ir naktimis, ir esant šalčiams. V. Genys patikina, kad per ilgametę patirtį dar nebuvę atvejų, kad dėl prastų oro sąlygų žygis nebūtų įvykęs.

„Esame ėję ir lietui lyjant, ir sningant, ir esant žemai temperatūrai – nėra Lietuvoje tokių oro sąlygų, kad dėl jų būtume atšaukę bent vieną žygį. Per 10 metų istoriją dar nė buvę tokio atvejo. Ar tai bus naktis, ar pajūris, ar pelkės, ar sniegas, ar lijundra, ar vėjas – jeigu žmogus yra tinkamai apsirengęs, juk šiais laikais nėra aprangos deficito, viskas būna gerai. Kai žmogus juda ir tinkamai apsirengęs, neįmanoma sušalti“, - teigė žygių organizatorius.

Paprastai žygių dalyviams duodami du svarbūs patarimai – neavėti visiškai naujos avalynės, kad kojų nepritrintų, ir neapsirengti per šiltai, nes tuomet sušilus ir suprakaitavus, galima greitai peršalti.

Dviračiu minti galima ir žiemą

Vis dėlto, jeigu saugodami savo sveikatą ir rūpindamiesi aplinka, manote, kad kelių dešimčių kilometrų žygiai pėsčiomis ne jums, yra ir kita išeitis – dviratis. Lygiai taip pat sveika, o ir aplinkai nekenksminga. Tačiau ar šaltos žiemos ne kliūtis minti dviratę transporto priemonę? Klaipėdoje dviračiu į darbą dažnai keliaujantis Dviratininkų bendrijos atstovas Klaipėdoje Saulius Ružinskas sako pastebintis vis daugiau klaipėdiečių, neatsisakančių dviratį minti ir žiemą. Ši žiema, be abejo, nebuvo šalta, todėl sudarė pakankamai neblogas sąlygas kuo ilgiau būti gryname ore su dviračiu. Tačiau jis tikino manantis, kad net ir kai šalta, lauke dviratį minti gali būti visai patogu, svarbu tik tinkamai apsirengti.

„Pastebiu vis daugiau žiemą važinėjančių žmonių. Ši žiema nebuvo gausi sniego, taigi bet kokiu atveju galima buvo važiuoti ir daryti tai patogiai. Dėl šalčio pritariu posakiui - nėra blogo oro, yra blogas apsirengimas. Lietuvoje neturime tokių šalčių, kad negalima būtų važiuoti dviračiu“, - įsitikinęs S. Ružinskas.

Visai neseniai portalas businessinsider.com paskelbė apie vieną Mičigano gyventoją Jamesą Robertsoną, kuris į darbą kasdien keliauja pėsčiomis. Ir ne šiaip vyras pėdina kelis ar keletą kilometrų, o net kelias dešimtis.

Jo teigimu, kartais įsėdus į automobilį, kol jis įšyla, būna šalčiau nei ant dviračio – juk visą laiką mini, taigi ir sušyli. „Man pačiam yra tekę važinėti ir esant 20 laipsnių šalčio. Tiktai tiek, kas jeigu yra šalta ir sausa, būna daug paprasčiau. Pajūryje, pavyzdžiui, šaltis yra drėgnas, taigi ir šalčio jausmas visai kitoks. Suomijoje yra toks Oulu miestas, kur dviračiais važinėjama žiemą masiškai – yra specialios padangos ir kadangi oras pakankamai sausas, jie jokių problemų dėl to nejaučia“, - sakė pašnekovas.

Vyro manymu, jeigu lauke iš tiesų šalta, žvarbu, svarbu tinkamai apsirengti – pasirūpinti vėjo neperpučiama striuke, veido apsauga ir pan. Tuomet ir diskomforto važiuojant grynam ore nesijaus.

„Yra specialūs dviratininkų rūbai, kurie neperpučiami ir kartu kvėpuoja, nes jeigu rūbas nekvėpuojantis bus, greit suprakaituosi, sudrėksi ir bus šalta“, - perspėjo dviračiu pats žiemą važinėjantis S. Ružinskas.

Specialistai sako, kad maloniausia kasdien dviračiu numinti po 5 km. Važiuojant ilgesnes distancijas užtruksite ilgiau ir, lyginant su kitomis transporto priemonėmis, dviratis nebus laiko požiūriu pati patraukliausia transporto priemonė.