Kai kada samanų dekoracijos atrodo juokingai
Lietuvoje gerai žinoma vestuvių planuotoja Diana Sugintienė, GRYNAS.lt paprašyta pakomentuoti situaciją, teigė nepastebėjusi, kad paskutiniu metu poros būtų itin susidomėjusios samanomis. Ji atskleidė, kad iš samanų tikrai kuriamos dekoracijos, tačiau tam jos pradėtos naudoti tikrai ne dabar. Moters manymu, samanos lygiai taip pat buvo naudojamos ir prieš dešimtmetį.
„Negalėčiau pasakyti, kas samanos staiga tapo šių metų topu. Samanos buvo naudojamos tiek prieš 10 metų, tiek ir dabar. Bet tikrai nėra taip, kad ši mada dabar labai suintensyvėjo“, - sakė vestuvių planuotoja.
Pasidomėjus, kokiu būdu jaunuosius pasiekia samanos, vestuvių planuotoja teigė, kad jos specialiai neauginamos, todėl parsinešamos tiesiog iš miško. „Dažniausiai jos imamos iš miško. Kad kažkas užsiimtų jų auginimu taip, kaip rožių, nesu girdėjusi. Nėra tokios didelės paklausos. Tikrai niekur nesu mačiusi, kad jomis būtų prekiaujama. Ir apskritai per vestuves jų naudojama labai mažai“, - aiškino pašnekovė.
Anksčiau samanas nešdavo į tvartą
Kad vestuvininkai į miškus rauti samanų nepuola, patvirtino ir Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė. Ir apskritai, kad per vestuves būtų naudojamos samanos, jis teigė išgirdęs pirmą kartą.
Tačiau kai gyvulių tvartuose labai sumažėjo, ūkininkai samanų į miškus nebeeina. O jei vienas kitas žmogus, norėdamas pagražinti savo šventę, kokį kuokštelį ir išsirauna, pašnekovas didelės žalos aplinkai dėl to neįžvelgia. Anot jo, miško paklotei žymiai labiau kenkia netinkamai vykdomi miško kirtimo darbai.
„Pirmą kartą girdžiu, kad kažkas samanas rinktų dėl vestuvių. Aišku, vienas kitas žmogus gal kiek ir parsineša. Oficialiai dėl to yra baudžiama, nes tokiu būdu žalojama miško paklotė. Bet man atrodo, kad jei šiek tiek dekoracijų kūrimui samanų ir parsinešama, dėl to niekam didelės žalos nėra. Miško technika paklotę žymiai labiau sugadina“, - aiškino M. Lapelė.
Didžiausia bauda – 200 tūkst. litų
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vedėjas Saulius Gatelis taip pat teigė nepastebėjęs, kad žmonės iš miškų masiškai temptų samanas. Tačiau jis perspėjo, kad už tai būtų baudžiama.
„Tokios tendencijos nėra. Pasitaiko tik pavieniai atvejai, kai žalojama miško paklotė. Tiesa, kartais ji nustumiama buldozeriu. Šiaip žala skaičiuojama taip: 10 litų – už kvadratinį metrą. O pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bauda sieki iki 200 litų. Tai viską susumavus išeina gan didelė suma. Jei sumaitojama iki hektaro, tenka sumokėti 200 tūkst. Lt. Šiemet kai kam tokią sumą jau teko sumokėti. Bet tai yra pavieniai atvejai“, - sakė S. Gatelis.