Kainuoja brangiai
Projekto koordinatorė Camilla Edvinsson GRYNAS.lt papasakojo apie naujo aplinkai draugiško rajono statybas.
„2009 metais politikai nusprendė, kad Stokholme reikia statyti naują aplinkai draugišką rajoną. Ši vieta vadinasi „Karališkasis Stokholmo uostas“ ir iki 2025 metų čia planuojama pastatyti 10 tūkstančių namų ir sukurti 30 tūkstančių darbo vietų. Į Stokholmą nuolatos atsikrausto daugybė žmonių ir iš tiesų mes turime didžiulę problemą, nes nėra daug vietų, kur žmonės galėtų apsigyventi, susirasti butą. Tikrai sunku, todėl buvo nuspręsta statyti šį rajoną“, - pasakojo C. Edvinsson.
Anot pašnekovės, rajone stovi dvi senos dujų talpyklos, kurios yra labai gražios ir atrodo tarsi meno kūriniai: „Mes nusprendėme jas pasilikti tokias, kokios yra, nes tai iš tiesų labai įdomūs ir išskirtiniai statiniai. Juos paversime kultūros centru. Vienoje iš šių dujų talpyklų bus muzikinis viešbutis, su muzikinėmis studijomis, kambariais ir restoranais, kitame – koncertų salė. Idėja yra tokia, kad žmonės, kurie negyvena šiame rajone, norėtų čia atvykti, todėl kuriame naują miesto tašką, į kurį susirinktų žmonės.“
Vis dėlto pašnekovė teigė, kad butų kainos čia iš tiesų yra didelės: „Iš tiesų Stokholme butų ir nuomos kainos yra didžiulės. Dar brangiau kainuoja nuoma naujame name. Galite pigiau susirasti nuomojamą seną butą senamiestyje nei naują toliau nuo centro. Kad gyventumėte čia, jums prireiktų per mėnesį maždaug vienos vidutinės algos, taigi reikėtų gyventi bent dviese.“
Vairuotojams nėra lengva
Automobilių vairuotojams, gyvenantiems šiame rajone, nėra paprasta: „Kiekvienas butas turi tik pusę stovėjimo vietos automobiliui, tačiau taip pat turi mažiausiai 2,5 vietos dviračiams. Taip sukūrėme viešojo transporto sistemą. Tai labai svarbu, čia važiuoja autobusai, važiuos tramvajus. Taip mes bandome paskatinti žmones nesinaudoti automobiliais.“
Pasak pašnekovės, rajone bandoma sukurti kuo daugiau žaliųjų erdvių.
„Sodiname medžius ir augalus. Tai skirta ir žmonių rekreacijai, tačiau daugiausiai dėl aplinkos ir klimato. Kiemuose kiekvienas butas turi po dėžę, kurioje gali sodinti įvairias daržoves ar gėles. Taip pat turime vakuuminę atliekų rūšiavimo sistemą, visos atliekos yra išrūšiuojamos ir atliekų sistemos yra po žeme. Žmonės negali pasirinkti, ar naudotis šia sistema, jie privalo ja naudotis, nes kitų variantų paprasčiausiai nėra. Taip pat turime saulės baterijų ant pastatų stogų ir ant kai kurių pastatų galima pamatyti lentelę su skaičiais, kiek energijos šiuo metu generuoja būtent tas pastatas“, - aiškino C. Edvinsson.
Pašnekovės teigimu, kol kas žmonės renkasi gyvenimą šiame kvartale ne dėl aplinkosaugos priemonių: „Žinoma, kad žmonėms svarbūs aplinkosauginiai dalykai, bet jeigu atvirai, nemanau, kad didžioji dalis žmonių butus čia nusipirko dėl to. Visi butai buvo parduoti ir išnuomoti dar prieš juos pastatant, čia atsikrausto šeimos su mažais vaikais. Manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl taip greitai butai buvo parduoti, tai, kad Stokholme tiesiog labai sunku rasti laisvą butą. Taip pat jeigu tu perki butą čia, tai keičia tavo mintis ir yra savotiška vietos identifikacija: tu turi rūpintis žaliosiomis erdvėmis, sodu ant stogo ir žalia erdve ant stogo, saulės baterijomis. Tau tie dalykai tampa svarbūs.“