Vertinant šunis daug lemia ne tik išvaizda
Ringuose tarpusavyje varžosi įvairių rūšių atstovai, vyksta vedlių konkursai, Lietuvos kinologų draugijos apdovanojimuose pagerbiami geriausieji 2014 metų keturkojai, vaikai ir suaugusieji gali dalyvauti edukacinės programos „Mylėkime, pažinkime ir globokime“ užsiėmimuose.
Dalyvavimas parodose nėra toks lengvas, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio. Keturkojai turi atitikti griežtus standartus, tačiau šunelio išvaizda – dar ne viskas. Pasak Lietuvos kinologų draugijos atstovės Aurelijos Staskevičienės, teisėjai didelį dėmesį skiria keturkojo laikysenai, eisenai, elgesiui: „Šuo gali atrodyti tobulas, bet kai ima judėti, išlenda kai kurios ydos“. Pasak specialistės, keturkojis turi būti ne tik gražus, bet ir savimi pasitikintis, nebailus.
Kiekvienas parodoje dalyvaujantis šunelis turi neatskiriamą kompanioną – vedlį. Pasak A. Staskevičienės, žmogus, demonstruojantis keturkojį, vaidina itin svarbų vaidmenį: „Šuo yra socialus gyvūnas. Jis be žmogaus negali. Būtinas žmogaus ir keturkojo ryšys, todėl labai svarbu kaip tas šuo yra pristatomas, kaip jis bendrauja, kokia nuotaika spinduliuoja, kaip jaučiasi. Net ir pats mažiausias taksas ar kitos veislės šunelis gali į ringą įžengti didingai ir įspūdingai“.
Šių metų parodose vedlius ir jų pristatomus keturkojus atidžiai stebi teisėjai iš užsienio: Rusijos, Portugalijos, Olandijos, Suomijos, Turkijos, Italijos, Vokietijos ir kitų šalių. Pagrindinis kiekvieno dalyvio tikslas – kuo geriau pasirodyti. Čia nemažai lemia vedlio ir keturkojo patirtis. Vieni ringe jaučiasi kaip namuose ir parodose dalyvauja ne vienerius metus, kiti jėgas išbando pirmą kartą.
Svarbu, kad šuo pasitikėtų savimi
Šešiolikmetė Augusta panašiuose konkursuose pradėjo dalyvauti daugiau nei prieš penkis metus. Mergina yra iškovojusi geriausios Lietuvos vedlės titulą. Pasak jos, siekiant pergalės, vienas svarbiausių dalykų yra glaudus ryšys ir atsidavimas. „Vedliui reikia komunikabilumo, mylėti šunis ir mokėti su jais bendrauti“, - teigia Augusta.
Iš Suomijos atvykusi vedlė Tuja parodose dalyvauja 25 metus. Mopsus auginanti moteris mano, kad raktas į sėkmę rungiantis yra ne tik šeimininko, bet ir paties keturkojo charakteris. „Auginu septynis šunelius. Mopsai labai žaismingi ir protingi šuneliai. Su jais man nenuobodu, nenuobodu ir kitiems ringe žiūrėti į juos. Kartais juokauju, kad tai dideli šunys mažoje pakuotėje“, -pasakoja Tuja.
Salės pakraštyje snaudžia anglų kokerspanielių porelė, šalia jų stoviniuoja vedlė Rasa. Jos augintiniai šiandien jau gavo gerus įvertinimus. Paklausta, ko reikia, kad šuo taptų čempionu, ji įvardina tvirtybę: „Tiek šuo, tiek ir vedlys turi būti psichologiškai stiprūs. Jei tu nerviniesi, neramus bus ir šuo. Jie labai tai jaučia. Turi būti stiprus, kad jie jaustųsi užtikrintai. Daug ką čia nulemia jausmai“.
Tuo tarpu vedlei Daliai ši paroda – viena iš pirmųjų. Ji glosto šalia sėdintį savo kompanioną - baltąjį šveicarų aviganį. Pasak moters, žinios apie gyvūną ir patirtis gali nulemti ar šis bus įvertintas, ar namo trauks be jokių prizų: „Yra daug dirgiklių, kurie blaško šunį. Reikia jį mokėti „užvesti“, sudominti ir dar pačiam „užsivesti“. Svarbu, aišku, ir mokėti šunį pristatyti. Čia mano pradedančiosios kol kas silpnoji vieta. Tikri profesionalūs geri vedliai prastesnį šunį gali pristatyti kaip čempionų čempioną“.
Lankytojai ieškojo patarimų
Parodoje gausu ne tik dalyvių, bet ir žiūrovų. Čia jie stebi profesionalų pasirodymus, apžiūrinėja šunis, juos fotografuoja, bendrauja su veisėjais.
„Įsigijom prieš metus nykštukinį pinčerį. Atvažiavom čia apsižiūrėti, įdomu kaip čia viskas vyksta, gal kokį žaisliuką nupirksim augintiniui. Patys jau galvojam kada dalyvauti“, - pasakoja pirmą kartą į tokią parodą atvykusi Giedrė.
Pro šalį pražingsniuoja moteris su nedideliu šuneliu rankose. Basendžių veislės mažylį auginanti Jolanta teigia atėjusi palaikyti kitų šios veislės atstovų, stebėti, kaip su šunimis dirba profesionalai: „Atvažiavom, kad mūsų augintinis apsiuostytų ir apsižiūrėtų. Jei pavyks jį mokinti ir jam patiks, tai ir patys kada nors dalyvausim. Dabar dar yra per mažas jis“.
Iš Kauno atvykęs Saulius augina Euroazijos špicą. Keturkojis šiandien nedalyvauja parodoje, o palaiko šeimininkui kompaniją: „Jis atvežtas tik parodyti, pristatyti šią veislę. Jis neruoštas parodai. Žmonės dažnai nežino kas, yra tas Eurazijos špicas. Lietuvoje turime tik kelis šunis šios veislės. Europoje populiarūs, o pas mus, deja, kol kas nežinomi. Juos ir įsigyti ne taip lengva. Eilėje šito šuniuko man teko laukti pusantrų metų“, - pasakoja vyras.
Vilnietė Milda į šunų parodą atvyko pirmą kartą. „Labai daug žmonių, labai daug šunų. Pastebėjau, kad nemažai atvykusių iš užsienio yra. Šiaip smagus renginys“, - įspūdžiais dalinasi mergina. „Man tiesiog patinka šunys, neturiu vienos mylimiausios veislės. Vis dėlto jeigu įsigyčiau šuniuką, tai mažą ir pūkuotą“, - teigia Milda.
Su šeima į renginį atvykęs Aleksandras parodoje taip pat lankosi pirmą kartą. „Atvykom parodyti vaikui kokių veislių šunys būna, kaip įdomiai gali jie atrodyti. Be to, statom namą, todėl konsultuojamės, renkamės, koks šunelis mums labiausiai tiktų. Kol kas labiausiai į akį krito auksaspalviai retriveriai ir belgų aviganiai“, - mintimis dalinasi vyras.
Pasak Lietuvos kinologų draugijos atstovės A. Staskevičienės, šiemet daug dėmesio skirta patiems mažiausiems: „Organizuodami tokius renginius daug pastangų skiriame švietimui. Tas švietimas negali būti nuobodus. Ypač vaikus supažindinant su šunimis, mokant kaip saugiai su jais bendrauti, ieškom naujų formų. Šiais metais paskelbėme respublikinį mokyklų konkursą, vaikai galėjo sukurti šunų teisių knygas. Šioje parodoje galima jas apžiūrėti, balsuoti už labiausiai patikusią“. Pasak specialistės, stengtasi, kad kiekvienas atvykęs turėtų veiklos, sužinotų kažką naujo.