Liepos 5-ąją į organizaciją „Dogspotas“ kreipėsi dvi moterys prašydamos pagalbos. Vedžiodamos savo šunį jos Vilniuje, Bitėnų gatvėje pastebėjo nelaimėlį prancūzų buldogą. Šuo gatvėje vaikščiojo vienas, aplinkui žmonių nebuvo. Gyvūnas atrodė labai prastos būklės – sulysęs, silpnas, vos stovėjo ant kojų, lyg ilgą laiką neprižiūrėtas ir nešertas. Oda buvo žaizdota.
Keturkojį gaivino lašinėmis ir vaistais
Jos vadovė Indrė Pileckienė teigė, jog organizacija susikūrė rūpintis būtent ligotais prancūzų, anglų buldogų ir mopsų veislių šunimis. Jos teigimu, labai dažnai brangus veislinis šuo suserga veislei būdingomis ligomis, o tuomet keliauja iš rankų į rankas, kaip niekam nereikalingas.
Veterinarijos gydytojas įvertino, kad vėliau Žirniu pakrikštytas prancūzų buldogas buvo kritinės būklės, išsekęs, dehidratavęs, liesas, svėrė 9.5 kilogramo. Šuns oda buvo nukasyta, paraudusi, šašuota, kailis iškritęs, kairė akis - su opa, dešinėje ausyje - uždegimas. Gyvūnas pats eiti negalėjo, pastatytas svyravo į šonus ir griuvo.
Buldogui nedelsiant įstatytos lašinės ir skirti papildomi medikamentai skysčių, vitaminų ir mineralų balansui atstatyti, skirta speciali atstatomoji dieta išsekusiems.
Kaulai ir oda - vos per dvi klaidžiojimo dienas?
Šuns savininkai atsiliepime teismui nurodė, kad gyvūnų teisių organizacijų prašymas šunį konfiskuoti grindžiamas nepagrįstomis prielaidomis. Savininkai neigia, kad žiauriai elgėsi su šunimi, jį kankino ir neprižiūrėjo.
„Šuo visą savo gyvenimą buvo mylimas ir prižiūrimas, gyveno pasiturinčioje šeimoje erdviame name, su jį nuolat prižiūrinčiais A.Z vaikais. Faktas, kad senyvo amžiaus šuo (10 metų ir 2 mėnesiai), nebesugebantis dėl sunkių ligų pilnavertiškai orientuotis aplinkoje ir savimi pasirūpinti, nuklydo nuo namų ir pasimetė mieste, negali būti traktuojamas kaip šeimininkų žiaurus elgesys su gyvūnu ar nesugebėjimas juo tinkamai pasirūpinti“, - rašoma savininkų rašte teismui.
Toliau šeimininkai rašo, jog šunį prižiūrintis paauglys sūnus buvo išvykęs į stovyklą, o jo mama dėl vykstančio skyrybų su vyru proceso gyveno kitu adresu. Namuose likęs vyras dvi dienas nepastebėjo šuns dingimo, nes vasaros metu prancūzų buldogas gyvena kieme ir garaže. Šeima turi priekaištų ir gyvūną priglobusiai organizacijai.
„Šuo, kuris įpratęs prie savo šeimininkų ir gyvenimo erdviame name, yra laikomas uždarytas mažame narvelyje tarp kitų svetimų šunų ir nepažįstamų žmonių“, - teismui rašė savininkai.
Su GRYNAS.lt redakcija po publikacijos pasirodymo susisiekė vienas iš buvusių prancūzų buldogo šeimininkų. Jis trumpai išdėstė savo nuomonę apie susidariusią situaciją.
„Kaip vienas iš šeimininkų susipažinęs su teismui pateikta medžiaga ir žinodamas faktus noriu pareikšti nuomonę. Jau priimdama nagrinėti bylą Zoja Monid mano nuomone padarė klaidą: nepatikrino kas iš tikro šioje byloje yra suinteresuoti asmenys, nors prašymo tekste galimai suinteresuoti asmenys yra įvardinami. Man truputį daugiau žinoma apie šią istoriją, manau netinkama yra skelbti teismo medžiagą dar neįsiteisėjus sprendimui. Ir apskritai pagal Lietuvos konstituciją „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, o ne viešos įstaigos ir organizacijos“, - laiške redakcijai rašė buvęs šuns šeimininkas.
Šunį konfiskavo ir dar įpareigojo susimokėti
Vis tik savininkų argumentai teisėjos neįtikino. Savo nutartyje ji įrašė, kad tokia gyvūno būklė negalėjo atsirasti per dvi paras.
„Laikytina neįtikinama aplinkybė, kad šuo visiškai išseko per dvi paras (prieš tai tinkamai prižiūrėtas, šertas ir girdytas). Savininkės nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad gyvūno savininkė netinkamai prižiūrėjo gyvūną, nepasirūpino, kad jos gyvūnas būtų laikomas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją atitinkančiomis sąlygomis. Nors gyvūną paliko prižiūrėti sutuoktiniui, tačiau ši aplinkybė neatleidžia gyvūno savininkės, turėjusios pareigą nuolat rūpintis gyvūno gerove ir apsauga nuo atsakomybės už gyvūno nepriežiūrą,“ - rašoma teisėjos nutarime.
„Siekiant apsaugoti gyvūną nuo žiauraus elgesio, siekiant užkirsti kelią tolimesniam gyvūno sveikatos pablogėjimui ir jo nepriežiūrai, gyvūnas paimamas iš jo savininkės ir perduodamas Všį „Dogspotas“, galinčiam tinkamai pasirūpinti gyvūnu, tolimesniam gyvūno laikymui. Iš savininkės į valstybės biudžetą priteisiama 144 lt. Žyminis mokestis, patirtos bylinėjimosi išlaidos savininkei neatlyginamos,“ - toks buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos sprendimas. Vis tik organizacijos, kurios globa dabar mėgaujasi jau iki 12,6 kilogramų savo svorį „pataisęs“ prancūzų buldogas vadovė Indrė Pileckienė nerimauja, kad šuns savininkai tikrai pasinaudos teisę į apeliaciją. Tačiau jei teismas tokį pat sprendimą priims ir po apeliacijos, Žirniui bus ieškomi nauji rūpestingi šeimininkai.
Moteris GRYNAS.lt žurnalistei pasakojo apie nepaaiškinamą šeimininkų elgesį kai kilmingi ir savo gyvenimo istorijoje netgi parodų apdovanojimus pelnę šunys atiduodami į prieglaudas kaip nereikalingi.
I. Pileckienės skaičiavimais, dokumentus turintis prancūzų buldogų veislės šuo, skirtas tiesiog auginti namuose, galėtų kainuoti apie 1500 litų, o nepriekaištingus veislės požymius turintys būsimi parodų dalyviai ir čempionai - nuo 2000 iki 5000 litų ar daugiau.
Vis tik žmonės, kuriems tokios sumos neatrodo reikšmingos, šunis dalija giminaičiams ar tiesiog išmeta į gatvę. Todėl organizacija „Dogspotas“ orientuojasi tik į prancūzų, anglų buldogų ir mopsų globą bei gydymą, nors jos vadovė pripažįsta, kad šiuo metu į jų rankas patenka ir daug mišrūnų.
„Būna žmogus, kuris turi viską. Ir pažįstami galvoja, ką gi čia jam padovanojus? Na, padovanoja rusų kurtą. Ar žinote, kiek kainuoja veisliniai rusų kurtai? O tas žmogus sako, ai, nereikia man to šunio. Ir randi veislinį rusų kurtą, pririštą prie būdos kaime“, - apie daiktišką požiūrį į gyvūną pasakojo organizacijos vadovė.