Dėvėtus drabužius ir nereikalingą avalynę nebūtina mesti į buitinių atliekų konteinerį. Visa tai galite atiduoti labdaringoms organizacijoms, sukrauti į tekstilei skirtas dėžes arba parduoti. Tiesa, tekstilės atliekų rūšiavimui skirtus konteinerius galite rasti ne kiekviename mieste. Vilniuje ir Klaipėdoje jų rasite kelis šimtus, o Kaune ar mažesniuose miesteliuose nei vieno – apie juos dar tik kalbama.
Tekstilė sudaro 5 proc. visų atliekų. Didmiesčių gyventojai – vilniečiai ir klaipėdiečiai – padėvėtus drabužius jau rūšiuoja. Na, o Kauno miesto savivaldybė dar visai neseniai nutarė pasekti uostamiesčio ir sostinės pavyzdžiu. Iki šiol laikinosios sostinės gyventojų sukauptos tekstilės atliekos šalinamos sąvartyne. Savivaldybė delsė, nes, jos atstovo žodžiais, norint kurti atliekų surinkimo sistemą, reikia lėšų, o jų trūksta.
Taigi kauniečiai, nenorėdami tekstilę suversti į komunalinių atliekų konteinerį, gali ją parduoti arba atiduoti labdaringoms organizacijoms, kurios surinktus drabužius ir avalynę išdalina vargstantiems.
Vis dėlto ne vien Kaune nėra tekstilei surinkti skirtų konteinerių. Pavyzdžiui, anykštėnams ši paslauga taip pat kol kas neprieinama.
Tekstilės konteineriuose – ir buitinės atliekos
Vilniečiai specialius konteinerius, skirtus tekstilei, pildo nuo praėjusių metų pavasario. Šiuos konteinerius prižiūrinčios įmonės UAB „Ecoservice“ marketingo vadybininkė Inga Kovalionok atskleidė, kad per pirmąjį mėnesį iš konteinerių surinkta maždaug 8 t padėvėtų drabužių ir avalynės. Tačiau šis kiekis, jos žodžiais, nėra pastovus – kiekviename sostinės mikrorajone tekstilės surenkama skirtingai.
Šiuo metu Vilniuje yra beveik 200 tekstilės konteinerių. I. Kovalionok įsitikinusi, kad tiek kol kas užtenka – didesnis poreikis nejaučiamas.
Konteinerių užpildymą, pasak I. Kovalionok, labiausiai lemia metų laikai – greičiausiai jie užsipildo pavasarį ir rudenį, kai keičiantis orams vilniečiai peržiūri savo spintas. Vasarą ir žiemą tekstilės surenkama kur kas mažiau.
„Surinkti dėvėtos tekstilės gaminiai, odos ir gumos avalynė yra atiduodami antrinių žaliavų perdirbimo įmonėms. Tinkami dėvėti drabužiai dažniausiai išvežami į Afrikos ar kitas neturtingas šalis. Iš vilnonių ar šilkinių daiktų yra gaminamos specialios pašluostės, kurias naudoja automobilių servisai, laivų taisyklos. Išardžius vatines antklodes, dalis iš jų gautų antrinių žaliavų naudojama čiužiniams gaminti. Perdirbta odinė ar guminė avalynė virsta ruberoidu, geotekstile – naudojama statybose, keliams tiesti, šlaitams tvirtinti. Sintetiniai drabužiai perdirbami į baldinę vatą ar gamybinius polimerus, iš kurių gaminamos prekių pakuotės“, – kur panaudojama tekstilė, atskleidė „Ecoservice“ marketingo vadybininkė.
Anot jos, dažnai pasitaiko atvejų, kad gyventojai į specialius konteinerius sumeta nešvarią, įvairiomis medžiagomis suteptą tekstilę. Vis dėlto tai dar nėra blogiausia, kas gali nutikti. Įmonės darbuotojams iš dėžių kartu su padėvėtais rūbais tenka traukti ir buitines atliekas – skysčių likučiai ištepa konteineriuose esančius drabužius. I. Kovalionok pasakojo, kad kartais pavyksta rasti ypatingų „laimikių“ – taros ar net langų plovimo skysčio pakuočių. Dėl tos priežasties prieš metant į konteinerius drabužius rekomenduojama juos sudėti į polietileninius maišelius.
„Perdirbimui netinkama nešvari, sutepta dažais, tepalais ar kitomis medžiagomis, skleidžianti specifinį kvapą, sumaišyta su buitinėmis atliekomis, šlapia tekstilė. Netinkamos perdirbti medžiagos sudaro apie 20 proc. visos perdirbimui atiduodamos tekstilės. Tokios medžiagos yra metamos į sąvartyną, jei yra suteptos dažais, tepalais, atiduodamos pavojingų atliekų tvarkytojams“, – tikino I. Kovalionok.
Sudėvėti drabužiai – ne labdara, bet utilizavimo išlaidos
Klaipėdoje 150 tekstilės konteinerių prižiūrinčios UAB „Dėvėdros“ atstovė Tatjana Dirkstienė patikino, kad uostamiestyje, kaip ir Vilniuje, surinkimo tempus iš esmės lemia metų laikai. Klaipėdiečiai nebereikalingais drabužiais nuo 2007 m. atsikrato mesdami juos į specialiai tam pritaikytas dėžes.
Esą kai sulaukiama labdaringų organizacijų prašymų, įmonė reikiamus drabužius joms padovanoja. Vėliau šie pasiekia skurstančiuosius. Tačiau įmonės atstovė pridūrė, kad „šiaip mes esame uabas – pelno siekianti organizacija“.
Kartais, T. Dirkstienės teigimu, žmonės labdarą supainioja su nereikalingų daiktų atsikratymu. Ji įsitikinusi, kad nešant drabužius labdarai, reikia apsvarstyti, ar jie iš tiesų dar tinkami naudoti. Nešant sudėvėtus drabužius, T. Dirkstienės žodžiais, galima padaryti daugiau žalos nei naudos. Jei labdaringa organizacija, pavyzdžiui, „Caritas“ atneštų drabužių nepanaudoja, nes jie pernelyg sudėvėti, tenka juos utilizuoti savomis lėšomis, o tai nepigiai kainuoja.
Į specialius konteinerius galima mesti ne tik drabužius ir avalynę, bet ir pliušinius žaislus, užuolaidas, rankšluosčius ar patalynę.
Žmonės tekstilės konteineriais, T. Dirkstienės žodžiais, naudojasi noriai. Ji pastebėjo, kad papildomai pastatytas konteineris tuščias niekas nebūna.
„Ištuštiname (konteinerius – red. past.) kas dvi savaites. Tekstilės rūšiavimas skiriasi nuo popieriaus, plastiko ar stiklo rūšiavimo. Jie pripildami tolygiai – nelauki, kol namuose prisikaups maišas plastikinių butelių. Einant iš namų išmeti kelis butelius ar kelis laikraščius. Su tekstile yra kitaip: darom generalinę tvarką, surenkam penkis maišus ir prikišam konteinerį. Jei žmonės paskambina, mes visada reaguojam – juos ištuštinam“, – kalbėjo T. Dirkstienė.
Klaipėdos regione 2009 m. tekstilės surinkta 146,47 t, 2010 m. – 122,308 t, 2011 m. – 116,049 t.
Kaune tekstilė keliauja į sąvartyną
Kauniečiai nebereikalingų drabužių į specialias dėžes mesti negali iki šiol. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pareigas einantis Aleksandras Beliavičius tikino, kad ,,dėl tekstilės atliekų ypatingų problemų nebuvo“.
Jo žodžiais, bendram komunalinių atliekų sraute ,,tekstilės atliekos sudaro tik 5 proc. Jos buvo šalinamo sąvartyne“.
,,Kaip antrinės žaliavos, tekstilės atliekų niekas nenaudojo, tai nebuvo ir jų atskiro surinkimo. Kad vykdyti atliekų surinkimą reikia kurti sistemą, o tam reikalingos lėšos, kurių savivaldybės biudžete ir taip trūksta. Į mus dėl tekstilės atliekų tvarkymo neseniai kreipėsi bendrovės „Dėvėdra“ atstovai. Savivaldybės administracijai įmonė ketina pateikti prašymą sudaryti sutartį dėl minėtų atliekų tvarkymo. Jie mums pateiks tekstilės atliekų tvarkymo schemą“, – GRYNAS.lt teigė A. Beliavičius.
Tekstilę pataria mesti nors ir į stiklo konteinerius
Anykštėnai taip pat nenaudoja tekstilės konteinerių. UAB ,,Anykščių komunalinio ūkio“ direktorius Kazys Šapoka abejojo, ar pastačius specialias dėžes atsirastų jas pildančių gyventojų – „aš nematau didžiulio poreikio“. Negana to, jis aiškino, kad jaučiamas ir antrinių atliekų rūšiavimo konteinerių trūkumas.
„Problema ta, kad gyventojų tankumas yra labai mažas. Tie konteineriai labai išmėtomi, o pagal gyventojų skaičių netgi yra viršijama. Žmonių tankumas yra mažas, o teritorija yra labai didelė – čia yra pagrindinė problema“, – dėstė K. Šapoka.
Komunalinio ūkio direktorius tiems, kurie nenori dėvėtus drabužius mesti į bendrą buitinių atliekų konteinerį, patarė juos įdėti į maišelį ir įmesti į antrinių atliekų rūšiavimui skirtus konteinerius.
„Jeigu tos atliekos pakliūna į popieriaus ar į plastiko konteinerius... Mes viską leidžiam į rūšiavimo liniją. Praktiškai viską išrūšiuojam. Tik tos atliekos, kurios netinka rūšiavimui, važiuoja į sąvartyną. Jie gali mesti ir į antrinių atliekų konteinerius“, – sakė K. Šapoka, manantis, kad į antrinių atliekų konteinerius patekusi tekstilė atsidurs ten, kur reikia.
Tekstilės supirkėjai apribojimų netaiko – parduoti galite nors ir kilogramą
Visuomeninė organizacija „JCI Lietuva“, vykdydama projektą „Dovanokime!“, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos centruose „Akropolis“ pastatė specialiais ženklais pažymėtas dėžes, į kurias galima mesti nereikalingą avalynę ar pabodusius drabužius. Dėžes ištuštinanti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija gyventojų padovanotą tekstilę paskirsto tiem, kam jos labiausiai reikia.
Projekto koordinatorė Kristina Mėlynytė tikino, kad labdaringai nusiteikusiems žmonėms, gyvenantiems mažesniuose miestuose, nebūtina trenktis į didžiuosius prekybos centrus, kad galėtų priduoti nereikalingus drabužius. Ji patarė tiesiogiai kreiptis į vietinę Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovybę.
Norintys užsidirbti gali kreiptis į įmones, superkančias padėvėtą tekstilę. GRYNAS.lt kalbinti verslininkai aiškino, kad pagrindiniai jų klientai yra stambios įmonės, tačiau tai nereiškia, kad tekstilė iš gyventojų nebus priimama. Verslininkai tikino, jei žmogus pats atveža, iš jo visa tekstilė bus supirkta – nors ir kilogramas.