Lietuvoje oro kokybė vidutinė
Didžioji dauguma Europos valstybių susiduria su oro taršos problema. Dėl prastos oro kokybės labiausiai kenčia gyventojai. Jungtinės Tautos Pasaulinę aplinkos dieną paskelbė, kad dėl oro taršos visame pasaulyje kasmet miršta apie 7 mln. žmonių.
Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. oro kokybės vertinimo duomenimis, galima sakyti, kad Lietuvoje oro kokybės rodikliai yra vidutiniai. Anot Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Bimbaitės, palyginus su kitomis Europos šalimis, vertinant pagal vidutinę metinę kietųjų dalelių KD2,5 koncentraciją, Lietuvoje oro kokybė nėra prasčiausia, tačiau mažinti oro taršą tikrai reikia.
„Patenkame į viduriuką. Kvėpuojame švaresniu oru nei pvz. lenkai, čekai, slovakai, bulgarai, tačiau prastesniu nei vokiečiai, austrai, olandai ar skandinavai. Švariausias oras pagal šį rodiklį yra Skandinavijos šalyse – Islandijoje, Suomijoje, Švedijoje. Iš Baltijos valstybių, švariausiai gyvena estai, kurie patenka į pirmąjį 10-ą pagal geriausią oro kokybę“, – tikina pašnekovė.
Opiausia oro kokybės problema Lietuvos miestuose yra kietosios dalelės KD10 ir KD2,5. Kaip aiškina V. Bimbaitė, šių teršalų, kurie galima sakyti, yra ir pavojingiausi žmonių sveikatai, koncentracijos kai kuriuose miestuose, pvz. Klaipėdoje ir Vilniuje, didėja.
„Taip pat didelės yra vėžį sukeliančio policiklinio aromatinio angliavandenilio (benzo(a)pireno) koncentracijos didžiuosiuose miestuose, ypač Kaune, Šiauliuose“, – pabrėžia specialistė.
V. Bimbaitė sako, kad šių teršalų pagrindiniai šaltiniai yra transporto ir energetikos sektoriai: „Transportas oro kokybei turi įtakos ištisus metus ir laikomas didžiausiu teršėju. Tačiau kuro deginimas gaminant šilumos energiją katilinėse, namų ūkių šildymui šaltuoju metų laiku, taip pat yra labai svarbus šaltinis, ypač tokių, labai sveikatai pavojingų teršalų kaip smulkiosios kietosios dalelės KD2,5 irbenzo(a)pirenas.“
Prasčiausia oro kokybė fiksuojama Klaipėdoje
2018 metai pasižymėjo netipiškomis meteorologinėmis, klimatinėmis sąlygomis. Kaip primena Aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistė V. Bimbaitė, žiema buvo ilga ir šilta, vasara taip pat Lietuvai nebūdingai karšta. Tai turėjo neigiamos įtakos oro kokybei.
„Vasarą sausi, karšti, o žiemą – ilgai užsitęsiantys šalti orai yra nepalankūs teršalų išsisklaidymui, teršalai esant tokiems orams kaupiasi aplinkos ore. Visgi, ir 2018 m. išsilaikė pastaruosius keletą metų išryškėjusi tendencija, kai didžiausios tokių teršalų kaip kietosios dalelės KD10 ir KD2,5, benzo(a)pirenas, azoto dioksidas ir kt.) koncentracijos buvo fiksuojamos šildymo sezono metu. Svarbu pažymėti, kad 2019 m. pirmasis pusmetis keičia šias tendencijas. Palyginti su 2018 m. , sausio-birželio mėnesį užfiksuotų KD10 paros ribinės vertės viršijimų skaičius buvo mažesnis, nei nustatytas 2019 m. per tą patį laikotarpį. Be to, daugiausia KD10 viršijimo atvejų 2019 m. kol kas nustatyta šiltaisiais mėnesiais, balandį-birželį“, – kietųjų dalelių koncentracijas ore vardija specialistė.
Anot V. Bimbatės, keičiantis klimatui, susidursime su vis didesniu ir sunkesniu iššūkiu, kaip išlaikyti švarų orą miestuose. Ji tikina, kad savivaldybėms teks skirti žymiai daugiau lėšų ir pastangų užtikrinant gyventojams reikalavimus atitinkančią oro kokybę, keičiant judumo mieste strategijas, steigiant žaliąsias zonas, ribojant taršių automobilių įvažiavimą į miestų centrus ir pan., kas jau daroma kitose Europos valstybėse. O miesto gyventojams – keisti gyvenimo būdą, įpročius, pirmiausia pradedant transporto pasirinkimu keliaujant mieste ir rūpinantis mažiau taršiu kuru šildant būstus žiemą.
Prasčiausia oro kokybe pasižymi didieji miestai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2018 metais, vertinant pagal kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijas, prasčiausia situacija buvo Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune.
„2018 m. daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų fiksuota Klaipėdos Šilutės pl. stotyje (atspindi transporto įtaką) - 61 atvejis, kai per metus leidžiama 35. Vilnius buvo antroje vietoje pagal šį rodiklį ( 37 dienas viršyta taip pat transporto įtaką atspindinčioje stotyje Žirmūnuose). Kauno Petrašiūnų stotyje, įsikūrusioje prie intensyvaus eismo gatvės pramoniniame rajone, nustatyti 32 KD10 paros normos viršijimo atvejai, t. y. neperžengta 35 d. per metus riba“, – informuoja V. Bimbaitė.
Oro tarša mažinama tarptautiniu mastu
Oro kokybės problemų turi ir kitos šalys. Todėl priimti tarptautiniai sprendimai mažinti į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir gerinti oro kokybę. Jungtinių Tautų Tolimųjų oro teršalų pernašų konvencijos 2012 m. atnaujintame Geteborgo protokole ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2016/2284 (toliau – oro taršos mažinimo direktyva) ES valstybėms nustatyti į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu, tikslai, nustatyti kiti su oro taršos mažinimu susisiję reikalavimai. Vienas jų – prievolė turėti ir įgyvendinti Nacionalinę oro taršos mažinimo programą. Lietuva tokį dokumentą – Nacionalinį oro taršos mažinimo planą parengė ir patvirtino šių metų balandį.
Kaip GRYNAS.lt komentuoja Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Elena Auglienė, ir Geteborgo protokolas, ir oro taršos mažinimo direktyva nustato tikslus 5 svarbiausiems, didžiausiais kiekiais išmetamiems ir didžiausią neigiamą poveikį darantiems teršalams – sieros dioksidui, azoto oksidams, amoniakui, lakiesiems organiniams junginiams, išskyrus šiltnamio efektą sukeliantį metaną, ir smulkiosioms kietosioms dalelėms KD2,5 (pastarojo teršalo išmetamo kiekio valdymas nei tarptautiniu, nei ES lygiu iki šiol nebuvo reglamentuotas).
Finansinė parama mažiau taršiam automobiliui arba viešojo transporto bilietui
Bene plačiausiai visuomenėje ir viešojoje erdvėje aptariama oro taršos mažinimo priemonė, numatyta Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane – fiksuoto dydžio vienkartinė kompensacija atidavusiems nustatytą laiką Lietuvoje eksploatuotą lengvąjį automobilį kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę. Tai – finansinė paskata fiziniams asmenims rinktis mažiau taršias judumo priemones.
Kompensacija, kaip aiškina E. Auglienė, bus skirta atsiskaityti už naudojimąsi viešuoju transportu arba įsigyti mažos taršos kriterijus atitinkantį kitą (nebūtinai naują iš salono) lengvąjį automobilį.
„Patvirtinto dokumento, kuriame bus visi „atsakymai“ apie šią planuojamą ir greičiausiai nuo kitų metų pradžios pradedamą taikyti finansinę paskatą dar nėra. Šiuo metu tebevyksta diskusijos ir pasitarimai su kitų institucijų, organizacijų (pvz., VšĮ „Regitra“, Susisiekimo ministerija, Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos ir kt.) atstovais siekiant aptarti galimas finansavimo sąlygas, reikiamus pristatyti patvirtinančius dokumentus ir kt.“, – pažymi AM Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja pridurdama, kad šiuo metu kita suma nei aplinkos ministro viešai paskelbtas 1000 Eur nėra svarstoma, tačiau neatmetama galimybė, kad ji gali pasikeisti.
E. Auglienė informuoja, kad priemonės įgyvendinimas planuojamas etapais. Pirmajame etape (pirmuoju kvietimu) numatoma finansuoti mažiau taršių (tikrai bus kriterijus, atspindintis perkamos transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį nuvažiuotam kilometrui), ne dyzelinu varomų lengvųjų automobilių įsigijimą. Kitame etape pagrindinis „vaidmuo“ planuojamas atsiskaitymui už viešojo transporto paslaugas, paliekant ir galimybę skatinti švaresnių transporto priemonių įsigijimą. Tiesa, pagrindiniai priemonės pirmojo etapo įgyvendinimui taikytini kriterijai vis dar aptariami specialistų.
Parama keisti kietojo kuro biokuro katilus
Dar viena gyventojus tiesiogiai liečianti ir prie oro taršos mažinimo, oro kokybės gerinimo prisidedanti priemonė – galimybė fiziniams asmenims gauti paramą būstų šildymui naudojamų neefektyviai veikiančių kietojo biokuro katilų atnaujinimui. Tiesa, pirmasis paramos teikimo etapas jau baigėsi tačiau, kaip informuoja Aplinkos ministerija, ją bus vėl galima gauti nuo 2020 m. pradžios.
„Šiuo metu visoje Lietuvos teritorijoje finansuojamas biokuro katilų keitimas į šilumos siurblius, o galimybė pasikeisti seną biokuro katilą į efektyvesnį 5 klasės standartą atitinkantį biokuro katilą skirtingais vertinimo balais diferencijuota atsižvelgiant į keičiamo katilo naudojimo vietą (tos vietos aplinkos oro užterštumą ir kiek tankiai apgyvendinta teritorija). Finansuojama ne daugiau 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų“, – teigia AM Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja E. Auglienė.
Plane numatyta vos ne visą jo įgyvendinimo laikotarpį teikti finansinę paramą fiziniams asmenims kietojo kuro (ne tik biokuro) katilų modernizavimui ar keitimui atsinaujinančios energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis, atsižvelgiant į aplinkos oro užterštumo lygį. Taip pat bus siekiama teikti finansines paskatas būstams, kurie jungiasi prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.
Ir dar visa eilė priemonių oro taršai mažinti
Parama mažiau taršiems automobiliams ar viešojo transporto bilietui įsigyti bei kietojo kuro katilų atnaujinimui nėra vienintelės Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane numatytos priemonės. Kaip informuoja Aplinkos ministerija, plane numatytos priemonės grupuojamos pagal atskirus teršalus, kurių išmetamą kiekį reikia mažinti. Kiekvienas teršalas išmetamas iš įvairių ūkio sektorių, tačiau tam tikras vienas ar keletas sektorių yra „vyraujantys“ pagal to teršalo išmetimų apimtis, t.y. yra pagrindiniai teršėjai ir taršos mažinimas tuose sektoriuose yra efektyviausias. Pavyzdžiui, amoniakas yra iš esmės žemės ūkio sektoriaus teršalas, išmetamas daugiausia iš gyvulininkystės (mėšlas, srutos), taip pat dėl neorganinių ir organinių trąšų naudojimo.
„Plano priemonės šiam teršalui valdyti orientuotos į gerosios žemės ūkio praktikos kodekso parengimą ir taikymą; finansines paskatas neorganinių trąšų naudojimo pakeitimui organinėmis trąšomis, organinių trąšų naudojimo technologijoms atnaujinti (t. y. šiuolaikinėms trąšų skleidimo ir greito įterpimo į dirvą technologijoms įsigyti), gerosios žemės ūkio praktikos kodekse numatytoms priemonėms, susijusioms su oro taršos mažinimu, įgyvendinti; mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų ir gyvulių ūkių pastatų projektavimo taisyklių atnaujinimą, gyvulių ūkių pastatų eksploatavimo bendrųjų reikalavimų nustatymą“, – paaiškina E. Auglienė.
Sieros dioksido pagrindinis teršėjas – naftos perdirbimo sektorius, kitas – sieros turinčio kuro deginimas. Šiam teršalui valdyti Plane numatytos priemonės naftos perdirbimo pramonės įrenginių modernizavimui, finansinės paskatos juridiniams asmenims, kurie modernizuos kietojo kuro deginimo įrenginius, kad jie atitiktų ES reikalavimus keleriais metais anksčiau, nei privalėtų tai padaryti direktyvoje nustatytais terminais.
Lakieji organiniai junginiai į aplinkos orą patenka dėl ne vienos ir ne dviejų vykdomų veiklų: tirpiklių naudojimas, naftos perdirbimas ir naftos produktų saugojimas ir paskirstymas, šilumos energijos gamyba namų ūkiuose ir kt. Anot E. Auglienės, plane numatytos priemonės naftos perdirbimo ir naftos produktų saugojimo ir paskirstymo sektoriuose siekiant tobulinti šių teršalų nuotėkio aptikimo technologijas ir taikyti jų išsiskyrimo mažinimo priemones; taip pat numatytas visuomenės švietimas siekiant mažinti tirpiklių vartojimą namų ūkiuose.
Taršos smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis KD2,5 šaltinis taip pat nėra vienas, tačiau pagrindinis ir labiausiai aktualus aplinkos oro kokybės užtikrinimo požiūriu – namų ūkių (būstų) šildymas, ypač kietuoju kuru.
Didžiausią įtaką azoto oksidų išmetimams turi kelių transporto sektorius. Išmetimai priklauso tiek nuo šiame sektoriuje naudojamo kuro (degalų) rūšies (dyzelinas, benzinas, elektra ir t.t.), tiek ir nuo naudojamų transporto priemonių konstrukcinių ypatumų, priklausančių nuo to, kada transporto priemonė pagaminta, kokius teršalų išmetimo (EURO) standartus ji atitinka ir dėl to sunaudoja daugiau ar mažiau degalų.
„Taip pat plane didelis dėmesys skiriamas visuomenės informuotumo didinimui apie būstų šildymą (kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikį sveikatai, aplinkai, prievolėmis ir galimybėmis tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti šildymo įrenginius ir kaminus, galimybėmis įsirengti ekonomiškai naudingas ir efektyvias šildymo sistemas, pagerinti pastato energinį efektyvumą)“, – informuoja AM Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja.
Pasak jos, atsižvelgiant į tai, kad aplinkos oro tarša daugeliu atvejų priklauso nuo piliečių informuotumo apie taršą ir jos neigiamą poveikį sveikatai, Plane labai svarbią vietą užima priemonės, skirtos nacionalinio aplinkos oro taršos vertinimo ir aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo stiprinimui. „Numatoma įsisavinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo metodą, visuomenei kasmet teikti Lietuvos oro taršos apskaitos apžvalgas, oro taršos poveikio sveikatai vertinimo rezultatus ir taip didinti visuomenės informuotumą, o kartu ir sąmoningumą“,- akcentuoja E.Auglienė.
Anot jos, turime suprasti, kad teršia ne tik per aukštus kaminus teršalus išmetančios pramonės įmonės, didžiosios katilinės, bet ir mes patys savo sąmoningais ar nesąmoningais pasirinkimais - degindami bet ką, kas dega ir skleidžia šilumą, važinėdami pigiai perkamais senais, dideliais ir galingais, daug dyzelino sunaudojančiais ir daug teršalų išmetančiais automobiliais. Taip kiekvienas prisidedame prie taršos didėjimo, oro kokybės blogėjimo, neigiamo poveikio visų, įskaitant ir „teršėjo“, sveikatai. Tai, nors ir pamažu, bet įmanoma pakeisti keičiant gyvenimo, judumo įpročius, elgseną.
Plane nustatytos priemonės iki 2030 metų. Pagal oro taršos mažinimo direktyvos reikalavimus, planas turi būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas 4 metai. Toks plano peržiūros periodiškumas įteisintas ir Vyriausybės 2019-04-17 patvirtintame plane.