Toks ūkis Lietuvoje tik vienas: kaip viskas atrodo iš vidaus

Šeštadienį (kovo 21 d.) Ilzenbergo dvaro biodinaminiame ūkyje vyko šventė, pavadinta Draugų diena ir paminėtas Ilzenbergo dvaro 500 – metis. Pasak renginio organizatorių, tokia data nėra parinkta atsitiktinai, tai pavasario lygiadienis, saulėgrįžos šventė ir tarptautinė žemės diena. Iš visų šalies kampelių atvyko žmonės, norintys pasižiūrėti kaip veikia tokio pobūdžio ūkis, kaip gaminama produkcija ir koks jos skonis.

Biodinaminę produkciją valgo 100 šeimų

Renginio tikslas - ūkio bendruomenės praplėtimas ir žmonių įtikinimas, kad šiame dvare užauginti produktai švarūs, sveiki ir visokeriopai naudingi. Pavasario metas labai palankus laikas sužinoti produkcijos valgytojų skaičių – pagal jį planuojama sėja, gyvulių bandų dydis ir kiti sezono pradžios darbai.

Šventės dalyviai ne tik pamatė atnaujintus Ilzenbergo statinius, tačiau turėjo progą stebėti, kaip iš tiesų išgaunami produktai, kokia įranga naudojama ir kokiomis priemonėmis yra užtikrinama biodinaminė ekologija.

„Dabar galime žmones pasikviesti ir rodyti ne vien pastatus, bet ir ūkinę veiklą, kuri buvo vykdoma dvaruose daugelį metų. Tai tampa tokia vieta, kur gera pabūti, galima kažko išmokti, vieta, kurioje auginami sveiki, natūralūs, visiškai švarūs produktai. Pradėjome nuo visiško nulio, o dabar jau turime apie 100 šeimų Vilniuje, kurios valgo mūsų produktus. Surengėme šventę, kad parodytume, kaip tie produktai gimsta ir kad tai tvarus, sąžiningas ūkis neturintis jokių tarpininkų. Kitais metais planuojame suteikti 150 krepšelių, kadangi daugiau kol kas mūsų galimybės neleidžia. Nuoširdžiai džiaugiamės, kad šioje šventėje dalyvavo tiek daug žmonių, tai dar daugiau negu pernai“, - sakė Ilzenbergo dvaro ūkio komunikacijos vadovas Kęstutis Jauniškis.

Norėdamas atitikti „Demeter“ reikalavimus ūkis laikosi griežtų taisyklių, o žinių ir patirties semiasi iš Vokietijos ir kitų Europos šalių, kur biodinaminė žemdirbistė stipriai išvystyta.

„Pagrindinis biodinaminis principas yra žemės tausojimas, mūsų tikslas kelti jos derlingumą. Biodinamika atėjo iš Vokietijos, vėliau plito į Šveicariją, Austriją, Nyderlandus. Kad žemė visiškai išsivalytų ūkininkauti reikia apie penkerius metus, tuomet gaunamas „Demeter“ sertifikatas. Didžiulis šuolis buvo 2005-2006 metais, kuomet visuomenė pradėjo suvoktii, kad netinkama trąša padaro žalą gamtai ir produktui. Kai ta sąmonė subrendo atsirado daugiau biodinaminės žemdirbystės. Šiuo metu Vokietijoje yra net 1449 „Demeter“ specifikuoti ūkiai. Po 4-5 metų tikimės ir mes jį gauti“, - teigė Ilzenbergo dvaro ūkio atstovė Renata Bražėnienė.

Paprastų ūkių didelės problemos

Vietoj cheminių trašų ūkyje naudojami biodinaminiai preparatai, kurie nenualina žemės, o kaip tik ją skatina atsigauti.

„Ūkininkaujant pagal biodinaminius principus nokinam po žeme ramūnėles, ąžuolo žievę ir kitus vaistinius augalus, vėliau jie yra tirpinami vandenyje. Jie veikia panašiai kaip homeopatiniai vaistai žmogui – tai labai mažos dozės vaisto, kuris skatina identifikuoti žmoguje ligą ir leidžia pasveikti savo vidinėmis jėgomis. Lygiai taip pat mes šiais preparatais skatiname augalus augti ir turėti gyvybinės energijos nenualindami dirvožemio. Paprasčiausias netinkamos žemdirbystės pavydys - jeigu morka neauga, užberiama salietra ir augalas išdygsta, o žemė lieka su dar didesne liga ir neturėjumu energijos išauginti kitą morką. Tai paprastuose ūkiuose didžiulė problema“, – teigė K. Jauniškis.

Ūkyje tręšiami laukai nenaudojant herbicidų, pesticidų ir kitų teršalų. Nenaudojami ir antibiotikai: „Jei gyvuliukas susirgo yra priemonės juos gydyti natūraliai, pavyzdžiui dilgėlių nuoviru, pelynais. Kuomet leidžiami antibiotikai, tarkim karvėms jie pereina į pieną, o po to kartu ir į produktus“, – sakė R.Bražėnienė. Anot ūkio atstovės, vietos gyvūnams turi būti daug tik tuomet jie jaučiasi laimingi: „Mūsų gyvūnai laikomi dideliose teritorijose, avelės bus išgintos į laukus, vištos nelaikomos jokiuose narveliuose, žasys turi net savo tvenkinį, gera gyvūnų savijauta yra viena pagrindinių biodinaminių sąlygų.“ 

Jei ne ūkio išmokos, produkcija būtų per brangi

Ilzenbergo dvaro šeimininkų teigimu, kuriami planai ateityje ūkiui tapti pirmaujančiu visame Pabaltyje. Anot dvaro savininko Vaido Barakausko,šiais metais jau baigti renovuoti 23 dvaro pastatai, atnaujinti beliko tik rūmus ir fermą: „Šiuo metu pradedamas rūmų atstatymas, jų tikslas bus įsijungti į dvaro švietėjišką gyvenimą, galbūt pradėsim rengti ekskursijas. Į statinius taip pat įeina ir ūkio pastatėliai, šiltnamiai. Didžiausi pastatai - tai rūmai, kurie sieks 1,5 tūkst. kvadratinių metrų, gyvenamasis namas 700 kvadratinių metrų, arklidė 500 kvad. metrų ir ferma, kuri sieks net 2000 kv. metrų. Likę pastatai bus baigti iki šių metų vasaros pabaigos, nes šiais metais Ilzenbergo dvarui suėjo 500 metų. Šiam jubiliejui mes sukoncentravę visas jėgas, kad sutvarkytume visą dvarą. Ir rūmai nežiūrint to, kad dar visiškai nepabaigti, bet vasarą jie jau bus sutvarkyti - iš išorės fasadas ir visa dvarvietė.“

V. Barakauskas tikino, kad finansavimu dvaro renovavimui nesinaudota, nes tai būtų labai ištęsę visą procesą.

„Ferma - tai vienintelis pastatas, kuriam turbūt prašysime finansavimo, nes tai yra aiški paskirtis, aiški vyriausybės politika remti gyvulininkystę, dėl to, manau, šiam pastato atstatymui turėtų pavykti gauti paramą. Visi kiti statiniai statomi pagal biodinamikos filosofiją, dėl to standartinis valstybės paramos mechanizmas negali skirti lėšų tokio pobūdžio atstatymams, tai yra priežastis, kodėl pasirinkome efektyvesnį kelią. Žinoma naudosimės ūkio išmokomis, be jų mūsų produktai būtų per daug brangūs“ , - aiškino dvaro savininkas.