Teismui netrukus teks spręsti, pripažinti ar ne legalia „Lietuvos gyventoja“ rudosios meškos iškamšą. Sostinės senamiestyje įsikūrusio restorano „Lokys“ interjerą ji puošė beveik tris dešimtmečius, kol užsitraukė gamtosaugininkų nemalonę. Iškamša neturi kilmės dokumentų, be to, viešai ją demonstruoti draudžia įstatymas, rašo lzinios.lt.

Stiklių gatvėje dar sovietmečiu įkurtame populiariame restorane „Lokys“ iki šiol stovi rudosios meškos iškamša. Buvęs Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Vileikis gerai prisimena jos atsiradimo istoriją. Maždaug prieš 40 metų restorane pietavo tuometės Kostromos srities valdžios atstovai. Sužinoję, kaip vadinasi restoranas, svečiai iš Rusijos A.Vileikį pakvietė į meškų medžioklę. Tačiau sostinės vadovas į ją taip ir neišvyko. Todėl kostromiečiai mešką sumedžiojo patys ir jos iškamšą atvežė į Vilnių. A.Vileikis ją padovanojo „Lokio“ restoranui.

Iškamša iki šiol stovi vienoje restorano salių. Tačiau jos lankytojams pamatyti nelemta - iškamša apklota dviem marškomis. Jei restorano savininkai jas nuimtų, iškart užsitrauktų gamtosaugininkų nemalonę - sulauktų baudos, o vėliau kiltų pavojus netekti iškamšos. Ji galėtų būti konfiskuota. Tokią maksimalią bausmę numato įstatymas už saugomo gyvūno (būtent toks yra rudosios meškos statusas) panaudojimą reklamos ir verslo tikslams.

2001 metų gegužę Seimas ratifikavo Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinę konvenciją (CITES). 1973-iaisiais priimtas dokumentas, dar vadinamas Vašingtono konvencija, draudžia komerciniais tikslais medžioti nykstančius gyvūnus, naudoti juos arba jų dalis. Ši konvencija saugo ir rudąją mešką, tad net jos iškamšos eksponavimas viešoje vietoje, šiuo atveju - restorane, traktuojamas kaip lankytojus galinti pritraukti reklama.Bendrovė "Senasis lokys" už abi meškų iškamšas yra sumokėjusi baudas. „Jų visos baudos pagal vieną kurpalį - tas pats ir už brakonieriavimą, ir už laukinių gyvūnų prekybos taisyklių pažeidimą, ir už saugomų gyvūnų eksponavimą“, - E.Keršulis teigė jau nebepamenantis, kokio dydžio baudas bendrovė sumokėjo 2006 metais, kai inspektoriai ėmė minti restorano slenkstį.

Įstatymas reikalauja, jog puošti komercines patalpas norintis iškamšų savininkas turi dokumentais įrodyti, kad gyvūnai yra teisėtai paimti iš gamtos, įvežti ar atvesti nelaisvėje. Tačiau Vašingtono konvencijos saugomų gyvūnų ir roplių iškamšų negalima naudoti puošiant viešųjų vietų interjerus. Išimtys taikomos 50 metų ir senesnėms iškamšoms. Tokie dirbiniai pripažįstami antikvariniais, tačiau tai taip pat privaloma įrodyti. Jei savininkui nepavyksta įrodyti, kad iškamšos įsigytos teisėtai, jos konfiskuojamos. Tokiu atveju jų laukia dvejopas likimas. Jos arba sunaikinamos, arba perduodamos valstybei, kuri gali jas panaudoti mokslo tikslais, pavyzdžiui, atiduoti muziejui.
Gamtosaugininkai verslininkams pataria gyvūnų skulptūras gamintis iš medžio ar kitų medžiagų.