Rodos, kiekvieno lietuvio garbės reikalas - bent sykį nuvykti prie ežero, jūros, pailsėti kaime ar šalia miško. Susiruošę į gamtą atlikti „garbės reikalą“ galite būti nemaloniai nustebinti: vietoje ramaus poilsio šalia ežero - visą parą nesibaigiančios linksmybės trankios muzikos fone.
„Savaitgalį su drauge nuvykome pailsėti į Asvejos regioninį parką. Apsistojome stovyklavietėje prie Baluošų ežero. Joje buvo labai daug šiukšlių, vandenyje prie lieptelio mėtėsi stikliniai buteliai, baisu net į vandenį lipti, kad nesusižeistum. Reikėjo įtarti, kad ten nekokios kompanijos lankosi. Visgi pasilikome.
Pirmą ar antrą valandą nakties į stovyklą sugužėjo keli automobiliai jaunimėlio. Rėkia, klykia, muziką taip garsiai paleido, kad net palapinė virpėjo. Miegot jau buvo nebeįmanoma, o jiems buvo nusispjauti, kad kažkas šalia ramiai miegoti nori. Sudrausminti nedrįsau, puikiai žinau, kuo gali baigtis įkaušusių gamtos mylėtojų drausminimas. Sulaukėm paryčių, kol „išlūžo“ melomanai ir išvykome. Anoks čia poilsis kai šitoks triukšmas... Nesuprantu, kam iš viso į tą gamtą važiuoti jei joje tik šiukšlini ir triukšmauji?“ - ilgame laiške GRYNAS.lt redakcijai rašė skaitytojas Povilas.
Vyras buvo nusivylęs, kad tokių „poilsiautojų“ sutinka ne pirmą kartą, o vasarą jų beveik neįmanoma išvengti, nes jie irgi mėgsta būti ten, kur gražiausia gamta, kur tikrai nori ramybės ir poilsio.
Triukšmauti draudžiama, bet bausti gali būti sudėtinga
Dar 1996 m. Lietuvoje buvo priimtos Lankymosi miške taisyklės. Jose buvo rašoma, kad poilsiautojai privalo gamtoje elgtis kultūringai: nešiukšlinti, netriukšmauti, gerbti kitų poilsiautojų ir gamtos ramybę ir pan., tačiau šios taisyklės 2011 m. buvo panaikintos. „Jos buvo panaikintos, nes tiesiog dubliavo kitus teisės aktus. Praktiškai visi reikalavimai ir draudimai yra išlikę Miškų įstatyme, Miškų priešgaisrinėse saugos reikalavimuose ir t.t.“, - GRYNAS.lt aiškino Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, tačiau pažymėjo, kad triukšmavimo lygis nėra reglamentuotas.
„Jei jau bausti triukšmautojus teismo keliu, tuomet reikia ir įrodyti, koks tas triukšmas buvo. Reiktų tiksliai išmatuoti decibelus, įrenginiai turėtų būti metrologiškai patikrinti, o galimo garso lygis reglamentuotas įstatymais. Tai labai painu ir sunkiai įgyvendinama“, - įsitikinęs V. Vaičiūnas. Visgi, jis sutiko, kad triukšmo problema gamtoje egzistuoja, bet ją spręsti reiktų ne baudomis, o ilgalaikiu švietimu: „Kultūringas lankymasis gamtoje labai priklauso nuo mūsų bendros kultūros. Tai turi būti diegiama nuo pat darželio, mokyklos, o visų svarbiausia tėvai turi rodyti gerą pavyzdį. Tik įsisąmoninę, kodėl yra blogai didelis triukšmas, žmonės taip nebesielgs“.
Su juo sutinka ir Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė: „Galima ir reikia bausti, bet to nepakaks. Visų svarbiausia turi būti žmonių švietimas“. Ji pasakojo, kad triukšmo problema ypač aktuali vasarą, kuomet daug žmonių lankosi gamtoje, o labiausiai visi mėgsta saugomas teritorijas, nes ten gražiausia gamta ir išvystyta infrastruktūra.
Gyvenamose teritorijose, nuo 22 val. iki 6 val. yra draudžiama triukšmauti. Taip vadinamos, ramybės valandos, egzistuoja ir gamtoje. „Kaip mieste taip ir gamtoje, egzistuoja ramybės laikas. Jis yra reglamentuotas ir įstatymais. Kiekviena savivaldybė yra nusistačiusi, nuo kada iki kada negalima triukšmauti. Dažniausiai tas laikas yra nuo 22 ar 23 val. iki 6 val. ryto. Taigi, kiekvienas šiuo metu, kad ir kur bebūtų, privalo elgtis ramiai ir netrikdyti nei žmogaus, nei gamtos ramybės“, - mano R. Baškytė.
Pašnekovės teigimu, jai jau nekartą teko susidurti su triukšmautojais. Būna, kad žmonės nusiperka sodybos savo asmeniniam poilsiui, o netoliese esanti kaimo turizmo sodyba ar stovyklavietė kiekvieną savaitgalį skamba nuo muzikos. Šalia ežerų – dar blogiau, nes garsas vandens paviršiumi keliauja labai greitai ir sklinda toli, todėl tranki muzika ramybės neduoda žmonėms ir gyvūnams plačiu spinduliu.
„Čia privalo įsivelti policija. Būtent į ją ir reikia kreiptis, jei kyla problemų su triukšmautojais. Žinoma, baudomis problemos neišspręsime, bet triukšmautojams reikia parodyti, kad toks elgesys netoleruotinas. Suprantu, kad kartais gali būti sunku atvažiuoti prie kažkokio ežero, suprantu ir, kad teismui prireiktų įrodymų, kad poilsiautojai tikrai triukšmavo. Tam reikia specialios įrangos, kurios policijos patrulis gali neturėti. Visgi, vien policijos atvykimas ir sudrausminimas dažnai padeda išspręsti problemą“, - savo asmenine patirtimi dalijosi direktorė.
Policija privalo reaguoti
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje „Viešosios rimties trikdymas“ nustatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų.
Anot Lietuvos policijos departamento komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno Matonio, vieša vieta yra laikoma ir miškai, ir paežerės, ir pajūrys ir t.t. „Šiems apribojimams nėra jokių išimčių. Nesvarbu ar tai Naujieji metai, Joninės ar švenčiate gimtadienį. Kiekvieną kartą gavę informacijos apie viešosios rimties trikdymą pažeidimą policiją turi imtis priemonių nustatyti pažeidimą padariusius asmenis ir jų atžvilgiu taikyti administracinės nuobaudos.
Anot R. Matonio, yra paskaičiavimų, kad nuolat veikiant 40-50 decibelų (dB) triukšmui, žmogui atsiranda psichinės reakcijos, 60-80 dB garsas sukelia vegetacinės nervų sistemos pakitimų, nuo 90-110 dB garso žmogus gali apkursti, daugiau nei 120 dB pažeidžia klausos organą. Miesto ir buities prietaisų keliamas triukšmas siekia nuo 40 iki 100 dB.
Kad būtų aiškiau, savo širdies plakimą žmogus girdi 10 dB garsu. 30 dB triukšmą sukelia lapų šlamėjimas, 40 dB – šnabždesys, 50 dB – lietus bei įprastinė kalba, 70 dB – garsi kalba, 80 dB – durų, telefono skambutis, 85 dB – sunkvežimis, 90 dB – riksmas, 95-110 dB – motociklas, 120 – greitosios pagalbos automobilių sirenos.
Įdomu tai, kad viešosios rimties trikdymas gali būti ten tuomet, kai garso lygis neviršija Higienos normose nustatytų leistinų ribų. Kitaip sakant, jeigu tarp 18 val. ir 6 val. jums trukdo koks nors ar kieno nors skleidžiamas triukšmas, galite kreiptis į policiją. Žinoma, tuo piktnaudžiauti tikriausiai nereikėtų, bet tokią teisę turi kiekvienas Lietuvos pilietis.
Jeigu įvykis pasiektų teismą, viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas galimas tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis. Vadinasi, teismui gali pakakti vien liudytojų parodymų, kad triukšmas vakaro ar nakties metu trikdė viešąją rimtį.
Kam muzika gamtoje?
R. Baškytė nesupranta, kodėl važiuojant į gamtą žmonėms įsireikia garsios muzikos. „Juk paprastai į gamtą vykstama pailsėti, atsipūsti, ištrūkti iš miesto ir jo triukšmo. O gaunasi, kad bėgi nuo triukšmo, bet tą triukšmą atsineši su savimi. Garsiai muzikai klausyti yra skirti koncertai ir nuosava erdvė, tegu ten tas triukšmas ir lieka, o gamtoje lai visi suranda bent šiek tiek ramybės“.
Beje, triukšmas gamtoje gali trikdyti ne tik kitų poilsiautojų rimtį, bet kenkia ir pačiai gamtai. Nereikėtų stebėtis, kad grojant garsiai muzikai aplink stovyklavietes nepamatysite daug gyvūnų ir paukščių. „Kas pasakė, kad miške galima rėkauti? Priešingai, miškininkai ir gamtosaugininkai turi nerašytą taisyklę to niekada nedaryti. Mažesnė blogybė yra kai triukšmaujama oficialiose stovyklavietėse. Jų gyvūnai pradeda vengti jau vasaros pradžioje, nes žino, kad ten lankosi žmonės. Daug blogiau kai imama triukšmauti neįprasto vietose, pavyzdžiui išlipant bet kur plaukiant baidarėmis ar sumanius stovyklauti viduryje miško. Gyvūnai greitai išgąsdinami ir stengiasi bėgti arba slėptis. Ypač sunku gyvūnams su jaunikliais. Be to, aplink triukšmo šaltinį, gamtinė įvairovė visada būna mažesnė.
Triukšmas taip pat labai kenkia ir šikšnosparniams. Dabar kaip tik jauniklių vedimo metas. Šikšnosparnių kolonijos būna pasislėpusios, bet dienos metu jos gyventojams reikia poilsio. Šie gyvūnai nemėgsta triukšmo todėl gali pradėti keltis į kitą vietą. Gerai, jei kur nors netoliese tokia yra, bet net ir ten jauniklius pernešti gali būti sunku. Gamtai pakenkti galima įvairiausiais būdais, net visiškai nenutuokiant, kad jai kenki. Tad, ko norėčiau paprašyti poilsiautojų – ilsėkitės bent jau oficialiose stovyklavietėse ir kuo mažiau triukšmaukite.“, - GRYNAS.lt pasakojo Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška.
Triukšmas baido ne tik gyvūnus ir paukščius, bet ir žuvis. Atvykus pažvejoti ir kartu klausant garsios muzikos galite likti ir be laimikio. „Įvairios studijos patvirtina, kad žuvys atpažįsta savo aplinką pagal banginį foną. Kiekviena žuvis turi palei jos šoną einančią šoninę liniją. Tai yra jutimo organas, kuris reaguoja į aplinkos foninius pasikeitimus. Kartais muzikos dažnis gali sutapti su vandens bangavimu, tuomet gaunasi rezonansas, garsas sustiprėja ir žuvys išsigandusios pokyčių pasitraukia iš tų vietų. Nereiškia, kad būtinai taip ir nutiks, bet tokia galimybė visada egzistuoja“, - aiškino kitas Lietuvos gamtos fondo specialistas Robertas Staponkus.
Garsiai triukšmaujant, ne tik trikdomas kitų stovyklautojų poilsis, bet ir pati gamta. Nereiktų stebėtis, kad apie trankios muzikos šaltinius nesutiksite žvėrių, negirdėsite paukščių balsų įvairovės ar net nepasigausite žuvies. O jeigu net tai jums nerūpi, tuomet rizikuojate susidurti su policija, kurią iškviesti dėl triukšmavimo turi teisę kiekvienas Lietuvos pilietis.