Kemperių prie ežero būti negali
Vis dėlto susitikimą pradėjusi VSTT direktorė Rūta Baškytė namelių ant ratų savininkams priminė, kad stovyklavietė prie Stirnių ežero, kur įsikuria iš visos Lietuvos atvykę žmonės, yra nelegali. Anot jos, ši vieta nepritaikyta tokiam dideliam turistų skaičiui. Todėl norint, kad prie ežero galėtų apsistoti kemperiai, reikėtų, kad privačios žemės savininkai už savas lėšas įrengtų specialų kempingą. Priešingu atveju namelių ant ratų toje vietoje būti negali.
„Stovyklavietė prie Stirnių ežero yra nelegali. Infrastruktūros tokiam kiekiui žmonių, kiek susirenka vasarą, ten nėra. Tačiau Tvarkymo plane yra numatyta galimybė toje vietoje įrengti ir stovyklavietę, ir kempingą. Juos įrengti gali privačios žemės savininkai. Dabartinė situacija netenkina aplinkosauginiu požiūriu. Šitoje vietoje labai intensyviai stovyklaujama. Todėl nustatyta rekreacinė digresija. Apskritai pagal teisės aktus nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose negalima statyti jokių kilnojamųjų namelių ir vagonėlių. Kadangi nėra kempingo, tai, kas vyksta vasarą, prieštarauja teisės aktams“, - susitikimo dalyviams kalbėjo R. Baškytė.
Poilsiautojų argumentai: ar geriau turėti vieną numintą vietą, ar 30 numintų?
„Ten yra labai tvarkinga. Nei vienoje Molėtų stovyklavietėje tokios tvarkos nėra. Šitame miške poilsiauti pradėta dar tarpukario laikais. Ir niekas gamtos tikrai nenualino. Kai pradės važinėti vienadieniai (poilsiautojai – red. past.), tada pamatysite, kas bus“, - aiškino vyras.
Prie Stirnių ežero jau daug metų poilsiaujantis Audrius Marksa pritarė šiai nuomonei ir teigė niekaip negalintis suprasti, kodėl taip skubama iškeldinti kemperius. Be to, jis laikėsi pozicijos, kad namelių ant ratų savininkams pasklidus plačiau, žala gamtai būtų daug didesnė.
Irena Lieguvienė aiškino, kad stovyklavietėje jau dabar yra beveik visa reikiama infrastruktūra. Moters teigimu, ten yra ir šulinys, ir staleliai. Todėl, jos manymu, toje vietoje įrengus oficialų kempingą tereiktų tik lieptelių. „Ten nereikia jokių pinigų. Ten viskas puikiausiai sutvarkyta. Toje vietoje yra stogeliai su suoleliais. Taip pat yra šulinys. Tokie tualetai, kokie yra pas mus, ne visuose namuose yra. Tik lieptelių tereikia. Daugiau viskas yra“, - teigė vilnietė, pridėjusi, kad sutiktų susimokėti už apsistojimą privačiame kempinge.
„Čia užauginau savo vaikus. Mes čia tikrai elgiamės kultūringai – surenkame visas šiukšles. Daugelį metų Labanoro regioniniam parkui per mėnesį mokėjau po 35 litus. Ir dabar galime paremti regioninį parką. Tikrai galėtume paremti 35 – 50 litų per mėnesį. Už dyką nieko negalima gauti. Stirnių bendruomenei beveik 40 metų. Mus riša stiprūs bendruomenės saitai. Man čia saugu. Aš žinau, kad mano kempterį saugo kaimynai. Jeigu aš saugi, mano širdis rami. Būtų skaudu, jei to nebeliktų“, - kalbėjo S. Žilinskienė.
Išeitis – privatus verslas
Išklausiusi susitikimo dalyvių argumentus R. Baškytė dar kartą pakartojo, kad jei nieko nebus daroma, jog toje vietoje privačių žemės savininkų iniciatyva atsirastų kempingas, kuriame galėtų apsistoti visi stovyklautojai, teks siekti teisės aktų įgyvendinimo. Kitaip tariant, tokiu atveju visus stovyklautojus teks iškraustyti.
Ar savininkams sutikus su tokiu pasiūlymu, poilsiautojai galėtų į mišką šiemet vėl atitempti namelius ant ratų, priklausys ir nuo Aplinkos ministerijos pozicijų. Tačiau, kol situacija nebus aptarta su ministerija, R. Baškytė prašė naujų kemperių į teritoriją netempti, o taip pat išgabenti šiuo metu ten stovinčius.
„Kol tai nebus aptarta su ministerija, vagonėlių nevežkite. Ten dabar stovi du nameliai. Išvežkite juos ten, kur jie buvo žiemą. Teritoriją pritaikyti stovyklavimui galima labai greitai. Šį sezoną jau galėtų atsirasti laikina infrastruktūra“, - sakė VSTT direktorė.
Nepatraukus kemperių laukia baudos
„Niekas žmonių skriausti nenori. Visi mato, kad reikia kažką daryti. Problemą reikia spręsti dabar. Buvo pasakyta, kad jei situacija nepasikeis, tada reikės bausti. Teisės aktai turi galioti. Jei nebus surastas sprendimas, įsijungs baudimo mechanizmas“, - tikino ministerijos atstovas.
Molėtų rajono meras Stasys Žvinys taip pat stojo aplinkosaugininkų pusėn ir teigė, kad oficialus kempingas yra būtina sąlyga norint išsaugoti kemperius. Anot jo, aplinkosaugos pareigūnai negali ignoruoti dabar galiojančių teisės aktų. Be to, jis teigė, kad dabar visos viltys dedamos į privatų verslą. Ir galiausiai žadėjo pats dėti daug pastangų, kad stovyklavietė Molėtų rajone vis tik atsirastų.
„Aš džiaugiuosi, kad mylite Molėtus, kad atvažiuojate poilsiauti. Tačiau šiandien yra tokios taisyklės ir pareigūnai negali elgtis kitaip. Kempingo paklausa yra akivaizdi. Vadinasi, duotas signalas privačiam verslui, kad reikia rengti stovyklavietes ir teikti jums paslaugas. Nei ministras, nei viceministras panacėjos nesuras. Šiandien noras įteisinti tai, ko negalima, nebus išgirstas ir suprastas. Kai bus kempingas, atitinkantis visus reikalavimus, jums ramybės niekas nedrums. Mes skatinsime, sakysime, kad yra paklausa, ir prašysime, kad kempingas būtų įrengtas. Kito kelio nėra“, - aiškino Molėtų rajono meras.