Aplinkos taršą aktualia problema laiko 98 proc. apklaustųjų. Ši problema labai aktuali 65 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių.
Aplinkos užterštumą apklausos dalyviai įvertino kaip didesnį už vidutinį (6 balai iš 10).
Daugiau kaip trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, kad taršą Lietuvoje mažinti padeda Europos Sąjungos skiriama parama. Jų nuomone, ši parama dažniausiai skiriama regioninių ir nacionalinių parkų tvarkymui, geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, daugiabučių renovacijai. Keturi iš dešimties manančių, kad ES lėšos skiriamos aplinkos apsaugai, nurodė asmeniškai pajutę šios paramos naudą.
Labiausiai prie aplinkos taršos mažinimo, apklaustųjų nuomone, prisidėtų atliekų rūšiavimas ir jų kiekio mažinimas (83 proc.), užterštų pramonės teritorijų sutvarkymas (71 proc.), Baltijos jūros ir kitų vandens telkinių būklės gerinimas (69 proc.), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtra (55 proc).
Beveik visi (96 proc.) tyrimo dalyviai mano, kad jie asmeniškai gali prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas 50 proc. apklaustųjų paskatintų įvairūs renginiai, akcijos, parodos ar vaizdo įrašai per televiziją. Dar 11 proc. paminėjo įvairias akcijas ir iniciatyvas socialiniuose tinkluose. Lauko reklama paskatintų prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo 9 proc. apklaustųjų. Kitus paskatintų informacija naujienų portaluose, diskusijų laidos per televiziją, vaizdo įrašai internete.
Vienos tyrimų bendrovės paprašius įvertinti Aplinkos ministerijos užsakymų atlikto tyrimo duomenis, jos darbuotojai aiškino, kad lietuvių susirūpinimas aplinkos apsauga didėja jau dešimtmetį. Tai visų pirma specialistai sieja su kylančia ekonomika.
"Kai žmonės gali sau leisti įsigyti daugiau prekių ir paslaugų, vis dažniau susimąstoma, kad tai vienaip ar kitaip neigiamai veikia mus supančią aplinką. Todėl, suprantama, imame ieškoti būdų, kaip jai padėti. Kita vertus, lemiamos įtakos turi ir kylantis žmonių sąmoningumas", - aiškino specialistai.
O tai, kad dauguma žmonių mano, jog gyvena užterštoje aplinkoje, tyrimų bendrovės darbuotojai sieja su dažnai matomomis užterštomis teritorijomis. Žmogus pamato pamiškėje besimėtančias padangas ir jis šį vaizdą užfiksuoja.
GRYNAS.lt skatina gyventojus rūšiuoti atliekas. Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų – nerūšiuotos komunalinės atliekos. Atliekų kiekis sąvartynuose grėsmingai didėja. Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti. Lietuvoje daugėja įmonių, savo gamybiniame procese naudojančių antrines žaliavas. Svarbu suvokti, kad kuo daugiau mes surinksime antrinių žaliavų ir pirksime iš jų pagamintos produkcijos, tuo labiau didės ir pasiūla. Taip sumažinama vandens ir oro tarša bei pristabdomas miškų kirtimas ir saugoma aplinka ir kiekvienas gali prisidėti prie taršos mažinimo.