Svarsto apmokestinti ūkininkus
Naujojoje Zelandijoje avių ir galvijų yra daugiau nei žmonių. Visi šie gyvuliai į aplinką išleidžia didelius kiekius metano dujų, taigi, šalis pasiūlė apmokestinti ūkininkus už jų gyvulių išmetamus teršalus.
Naujosios Zelandijos žemės ūkyje išmetama beveik pusė šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų. BBC duomenimis, Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 5 mln. žmonių, tačiau čia auginama 10 mln. galvijų ir daugiau kaip 26 mln. avių. Nors Naujojoje Zelandijoje veikia prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, kuria siekiama sumažinti klimato kaitą, žemės ūkio pramonė į ją nebuvo įtraukta.
„Turime skubiai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį visuose ekonomikos sektoriuose – tai apima ir žemės ūkį, – teigė klimato kaitos ministras Džeimsas Šo. – Nėra abejonių, kad turime sumažinti metano kiekį, kurį išmetame į atmosferą, o veiksminga žemės ūkio išmetamųjų teršalų kainų nustatymo sistema bus labai svarbi siekiant šio tikslo.“
Pagal siūlomą planą ūkininkams mokesčiai už gyvulių išmetamus teršalus būtų pradėti taikyti nuo 2025 m. Trumpaamžių ir ilgaamžių ūkių išmetamas teršalų kiekis bus apmokestinamas atskirai, tačiau apskaičiuojamas vienodai.
„Daug metų dirbome su vyriausybe ir kitomis organizacijomis, kad pasiektume tokį požiūrį, kuris neuždarytų Naujosios Zelandijos ūkininkavimo, todėl pasirašėme daugelį dalykų, kurie mus tenkina“, – BBC sakė pienininkystės ūkininkas ir Naujosios Zelandijos ūkininkų federacijos nacionalinis prezidentas Endrius Hogardas.
„Vis dar reikia suderinti detales, pavyzdžiui, kas iš tikrųjų įgyvendins šią schemą, taigi, dar yra dalykų, kuriuos reikia suderinti su vyriausybe“, – pridūrė A. Hogardas.
Pasiūlyme numatytos paskatos ūkininkams mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Pavyzdžiui, į gyvulių pašarus jie gali dėti jūros dumblių, kad sumažintų gyvulių išskiriamo metano kiekį. Ūkininkai taip pat gali sodinti medžius ir taip kompensuoti išmetamų teršalų kiekį.
Šiuo metu Naujoji Zelandija yra užsibrėžusi tikslą iki 2050 m. žemės ūkyje išmetamo metano kiekį sumažinti 24–27 proc. Tuo tarpu vyriausybė ir ūkininkai turi suderinti daugiau detalių, jei planuoja tęsti šios schemos įgyvendinimą. Žemės ūkio sektorius ir visuomenė taip pat turės galimybę pareikšti savo nuomonę apie pasiūlymą.
„Tikrai svarbu, kad mes tai padarytume teisingai, – pareiškime sakė žemės ūkio ministras Damienas O'Connoras. – Pirkėjai visame pasaulyje reikalauja, kad jų perkami produktai būtų tvaresni, todėl čia yra galimybė įgyti tikrą konkurencinį pranašumą, jei mums pavyks teisingai išspręsti šį klausimą ir toliau pereiti prie tvarių ūkininkavimo sistemų, kurios būtų pasirengusios reaguoti į šiltėjantį pasaulį.“
Valgys jūros dumblius
Pavyzdžių, kaip mažinami galvijų išmetamo metano kiekiai, pasaulyje jau yra. Štai Amerikos kompanija „Ben & Jerry“ savo pieno ūkio karves maitina jūros dumbliais. Gegužės mėnesį populiari ledų gamintoja paskelbė, kad siekdama sumažinti metano išmetimą, savo galvijams taikys specialią dietą, praneša „Eco Watch“.
Ne paslaptis, kad gyvulininkystė ir pienininkystė labai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Gyvulininkystės sektoriuje iš viso išmetama 14,5 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o 40 proc. visų metano – 80 kartų stipresnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei anglies dioksidas – išmetama būtent dėl karvių ir kitų gyvulių.
Beveik 50 proc. bendrovės anglies dioksido pėdsako sudaro iš ūkių perkamas pienas. Jie pradėjo iniciatyvą, pavadintą „Projektas Mootopija“, kuria siekiama spręsti pieninių karvių daromą poveikį klimatui.
Pagal šį trijų krypčių metodą elektrą gaminančius įrenginius reikia maitinti 36 kg mėšlo, kurį kasdien pagamina kiekviena karvė, bandą šerti augalais, kuriuose yra mažiau sintetinių medžiagų ir kurie prisideda prie sveiko dirvožemio, ir galiausiai mažinti galvijų šalinimo procesuose į aplinką išmetamų teršalų kiekį.
Karvių, kaip ir visų atrajojančių gyvūnų (įskaitant elnius, ožkas ir avis), skrandis sudarytas iš 4 dalių. Didžiausioje dalyje – prieskrandyje – yra mikrobų, kurie skaido maistą ir per valandą pagamina iki 50 litrų dujų, kurių didžioji dalis išsiskiria ryjant.
„Ben & Jerry“ bendradarbiauja su bendrove „Blue Ocean Barns“, gaminančia jūros dumblių papildą, pagamintą iš dehidratuotų raudonųjų jūros dumblių, auginamų San Diege ir Havajuose esančiuose rezervuaruose. Tyrimai rodo, kad į karvės racioną pridėjus vos 85 gramus jūros dumblių, metano emisiją galima sumažinti 82 proc.
Jūros dumblius, kuriais galima maitinti galvijus, kuria ir Kalifornijos „UCSD Scripps“ okeanografijos instituto mokslininkai.
Grynas.lt jau anksčiau yra rašęs, kad Nacionalinės ŠESD apskaitos duomenimis, Lietuvoje 2019 m. į atmosferą buvo išmesta 20, 4 mln. tonų ŠESD. Jų sudėtyje daugiausiai buvo anglies dioksido, kurio kiekis sudarė 68,4 proc., metano – 14,5 proc., azoto suboksido – 14,3 proc., fluorintų dujų – 2,8 proc. nuo bendro Lietuvos ŠESD kiekio. Metano Lietuvoje daugiausiai susidarė žemės ūkio (58,1 proc.) ir atliekų (25,6 proc.), kiek mažiau – energetikos sektoriuje (16,3 proc.).
Žemės ūkio sektoriuje metano emisijos išskiriamos būtent gyvulininkystės sektoriuje – dėl gyvulių žarnyno fermentacijos procesų (atrajojimo) išskiriami 86 proc., o su gyvulių mėšlu – 14 proc šių dujų. Daugiau paskaityti galite ČIA.