GRYNAS.lt jau buvo atlikęs eksperimentą, kaip skrajučių platintojus veikia savadarbiai lipdukai ant pašto dėžučių, kuriais prašoma negrūsti į jas reklamos. Paaiškėjo, jog ne visuose rajonuose į šiuos lipdukus reaguojama, dažnai jie nuplėšomi, o bausti už užkimštas popieriais dėžutes praktiškai negalima. Platintojų kompanijos atstovė buvo įsitikinusi, jog dėl prišiukšlintų laiptinių kalti patys gyventojai.
Tačiau nuo šių metų sausio pirmosios įsigalioję Pašto įstatymo pakeitimai reklamos platintojus įpareigoja atsižvelgti į kiekvieną tokį lipduką ant pašto dėžutės. Kitu atveju jiems grės teisės aktais numatyta atsakomybė.
Ką konkrečiai reikia daryti ir į ką kreiptis, jei reklama, net ir užsiklijavus lipduką plūsta į Jūsų pašto dėžutę, aiškinosi GRYNAS.lt
Ar tikrai tikrai nenorėjote reklamos?
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Vitas Jonas Ūsas teigė, jog praėjusiais metais kelios baudos paskirtos tik dėl reklamos ryšio priemonėmis - mobiliaisiais telefonais ar elektroniniu paštu. Kai kalbama apie reklamines skrajutes pašto dėžutėse, sunkiau įrodyti, jog gavėjas tikrai nepageidavo šios reklamos.
„Pastaraisiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna vis daugiau vartotojų nusiskundimų dėl nepageidaujamos reklamos, skleidžiamos elektroniniu paštu ar trumposiomis SMS žinutėmis taip pat įdedamos į vartotojų pašto dėžutes. Tačiau ne visi vartotojų skundai yra pagrįsti, dažnai vartotojai pamiršta, kad pildydami anketas įvairioms lojalumo kortelėms gauti ar naršydami konkrečiuose tinklalapiuose, užsiregistruoja bei pateikia savo kontaktinius duomenis ir pažymi, kad pageidauja gauti informaciją apie nuolaidas ir akcijas“, - priminė VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Kristina Grigaitė.
Ji teigė, jog valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praėjusiais metais nagrinėjo 5 bylas dėl Reklamos įstatymo pažeidimo – nepageidaujamos reklamos siuntimo vartotojui. Trim atvejais pažeidėjams skirta ekonominė sankcija – bauda, dviem atvejais pažeidėjams pritaikytas įspėjimas.
Užteks savadarbio lipduko ar užrašo
Susisiekimo ministerijos Pašto skyriaus vedėja Kristina Semėnė teigė, jog jokių specialių lipdukų įsigyti nereikės – nebent kokie nors verslininkai pastebės čia verslo nišą ir pradės juos gaminti.
Gyventojai turėtų ant savo pašto dėžutės užrašyti ar užklijuoti sakinį „Reklamos gauti nepageidauju“. Tokia formuluotė jau anksčiau apibrėžta reklamos įstatyme.
„Kaip ta frazė bus pateikta – čia jau Jūsų reikalas. Ar lipduku, ar ant lapo atspausdinta ir priklijuota, ar – juokaudami sakome – flomasteriu ant dėžutės užrašyta“, - dėstė Kristina Semėnė.
Už nepageidaujamos reklamos brukimą - solidi bauda
Susisiekimo ministerijos atstovė paaiškino, jog jei reklamą asmuo gaus net ir užsiklijavęs tokios formuluotės užrašą, jis gali kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Tarnybos pasirinkimas priklauso nuo to, koks produktas reklamuojamas.
„Pavyzdžiui, skundai dėl baldų reklamos bus rašomi Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, dėl maisto produktų – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Vėliau tas skundas keliaus į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą ir ji jau spręs dėl konkrečios baudos. Suprantame, jog pažeidimus daro platintojai – ne pačios bendrovės. Tačiau samdydama skrajučių platintoją įmonė turi jį įvertinti. Atsakingas bus tas, kas reklamuojasi. Platintojai turi įsipareigoti bendrovėms, kad laikysis įstatymų. Iki šiol buvome gavę daug skundų dėl reklamos pašto dėžutėse. Štai užsienyje jau seniai įsigaliojusi praktika tokiu būdu atsisakyti reklamos. Bus dviguba nauda – įmonės nešvaistys lėšų ir žaliavų spausdindamos lankstinukus tiems, kas tikrai jų nenori gauti, o vartotojai galės laisvai pasirinkti“, - kalbėjo K. Semėnė.
Moteris pridūrė, jog už reklamos nepageidaujančių gauti vartotojų ignoravimą bendrovės gali būti baudžiamos įspėjimu (jei padarytas pažeidimas – mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žala asmenų interesams) arba bauda nuo 1000 iki 30 000 litų.
Turėsite įrodyti, jog įmonė nepaisė Jūsų prašymo
„Reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas“. Įstatyme nėra nustatyta, kokia forma (raštu, žodžiu, lipduku, elektroniniu paštu ir pan.) turi būti išreikštas asmens nesutikimas, tačiau jis turi būti aiškiai išreikštas,- aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas, valstybinis maisto produktų inspektorius Donatas Valavičius. - Didelio srauto reklamos galima išvengti užsiklijuojant lipduką ant pašto dėžutės su tekstu „Prašom nemesti reklaminės informacijos“, „Nepageidauju reklamos“ ir panašius - tai lengviausiai prieinamas ir paprastas būdas jos atsisakyti. Be to, galima kreiptis raštu į reklamos platintoją, informuojant jį, kad nepageidaujate gauti jo platinamos reklamos“.
VMVT atstovas teigė, jog gyventojas, kreipdamasis į atsakingą instituciją, turėtų pateikti tyrimui būtiną informaciją bei galimo pažeidimo įrodymus. Pažeidimas pradedamas nagrinėti, jei įmonė nepaiso gyventojo išreikštos valios gauti reklamą.
„Gavus konkrečią informaciją su reikalingais įrodymais VMVT atlieka galimo Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimą, įvertinami įrodymai, apklausiama įmonė, ir, jei pakanka duomenų ir įrodymų, surašomas Reklamos įstatymo pažeidimo protokolas. Jis su visa atlikto tyrimo medžiaga perduodamas nagrinėti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Įvertinus surinktą informaciją priimamas sprendimas skirti ekonominę sankciją įmonei, baudą nuo 1000 iki 30000 litų. Fiziniai asmenys, padarę tokį pažeidimą, atsako administracine tvarka, užsitraukia nuo 500 iki 1000 litų baudą,“ - aiškino D. Valavičius.
Kaip skųsti besireklamuojančius?
Valstybinės vartotojų teisių tarnybos atstovė K. Grigaitė teigė, jog jei jau nusprendėte skųstis dėl reklamos, reikėtų atitinkamai tarnybai siųsti kuo daugiau įrodymų, kad jos nepageidavote, bet gavote.
„Prašyme ištirti nepageidaujamos reklamos siuntimo atvejį reikėtų kuo tiksliau aprašyti skundžiamus veiksmus ir su jais susijusias aplinkybes. Prie prašymo reikėtų pridėti visus turimus galimą pažeidimą pagrindžiančius įrodymus: atsisakymo gauti nepageidaujamą reklamą įrodymus, kada toks nurodymas uždėtas ant pašto dėžutės, gautos nepageidaujamos reklamos egzempliorių ir pan. Šioms aplinkybėms įrodyti tinkamos administracinio proceso įrodinėjimo priemonės: ginčo šalių ir jų atstovų paaiškinimai, liudytojų parodymai, daiktiniais įrodymai, dokumentai ir kiti rašytiniai, garso bei vaizdo įrodymai,“ - teigė VVTAT atstovė K. Grigaitė.