Užaugę ant asfalto ir gamtoje: kaip skiriasi tokie vaikai?

GRYNAS.lt neseniai rašė apie naują iniciatyvą Lietuvoje – miško darželius. Jų steigėjų teigimu, vaikai, ugdomi tokiuose darželiuose, yra psichologiškai ir fiziškai sveikesni nei lankantys įprastas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, be to, tokiems vaikams nuo mažens skiepijamos aplinkosauginės idėjos. Šiandien vaikai, vis daugiau laiko praleidžiantys prie kompiuterių, dažnai daugiau žino apie tolimus kraštus nei apie savo kieme ar gretimame regioniniame parke gyvenančius gyvūnus ir augalus.

GRYNAS.lt domėjosi, ar šiuolaikinių vaikų atotrūkis nuo gamtos iš tiesų yra opi problema, kokios gali būti to ilgalaikės pasekmės ir kur vaikai gali vasarą bei kitais metų laikais iš arčiau susipažinti su Lietuvos gamta ir jos įdomybėmis.

Ką reikėtų nuveikti iki 12-os metų

Šiandien dažnai pastebima, jog šiuolaikiniai vaikai mažai laiko praleidžia lauke, o mieliau kiurkso prie kompiuterių ar mobiliųjų telefonų ekranų. Tokia problema egzistuoja daugelyje Vakarų pasaulio šalių: pavyzdžiui, Anglijoje veikianti gamtos ir kultūrinio paveldo apsaugos organizacija „National Trust“, susirūpinusi jaunųjų britų gamtos pažinimo trūkumu, sudarė 50-ies dalykų, kuriuos gamtoje turėtų padaryti kiekvienas vaikas iki sulauks 11 ir ¾ metų sąrašą. Į sąrašą įtrauktos ir labai paprastos veiklos (pavyzdžiui, akmenuko paleidimas ežero paviršiumi, ką tik nuo obels nuskinto obuolio valgymas), ir reikalaujančios šiek tiek daugiau pastangų ir pasiruošimo (pavyzdžiui, žygis baidarėmis, apsilankymas pas ūkininką). 

Peržvelgus visus 50 siūlomų užsiėmimų, sunku patikėti, jog vaikai iš tiesų taip atitrūkę nuo gamtos, jog jiems reikėtų priminti net ir apie paprasčiausią pažaidimą sniege ar lietuje. O kokia vis tik situacija yra Lietuvoje ir ar reikėtų ja susirūpinti?

L. Marmaitė

Kiekvienas geras darbas, teisingas elgesys gamtoje puošia mus pačius. Ir kiekvienas mažas žingsnelis, kuriuos žengiame su vaikais, sukuria asmenybes. O mums kartu yra svarbu ir skatiname, kad tos asmenybės sukurtų visuomenę, kuri būtų išprususi ir gamtine tema.

„Tiems, kas vis dar turi kaimus, sodus, ar tėvus, kurie turi daug laisvo laiko ir jį leidžia gamtoje, atotrūkis nėra toks didelis. Bet deja, tenka pripažinti, kad vis daugiau šeimų gyvena miestuose, kaimai nyksta, kas reiškia, kad mažiau vaikų vasaros metu atostogauja kaimuose, na, o mūsų, suaugėlių gyvenimas atrodo kasdien tik greitėja, tad laiko gamtai bei jos pažinimui turime vis mažiau, - GRYNAS.lt sakė miško darželio idėjos autorė bei vadovė Dovilė Urbanavičienė. – Taigi ir mūsų vaikai darosi asfalto, smėlio dėžių bei standartinių žaidimų aikštelių ar kambarių „nuolatiniai gyventojai“. Manau, dar reikia paminėti ir konsumerizmo kultūrą, kuri atriboja mus nuo gamtos, įsprausdama į „madingų“ užsiėmimų, būrelių ir žaislų rėmus. Mus, turiu omenyje suaugusius žmones, ne vaikus. Tai mes nustatome ribas, normas bei užsiėmimus – nei kompiuterių, nei kokių kitų daiktų kaltinti nereikėtų.“

Sveikesni emociškai ir fiziškai

Pasak D. Urbanavičienės, pagrindinės žmogaus vertybės formuojasi iki penkerių, o informacija geriausiai įsisavinama iki septynerių metų, todėl ypatingai svarbu tuo laikotarpiu leisti vaikams pažinti ir gal kiek mažiau prognozuojamą, bet nevaržomą, tikrą gamtinį pasaulį. 

„Vaikai, kurie vietoj tikrų dalykų pačiupinėja tik plastmasinius tikrų daiktų pakaitalus ar vietoj buvimo realioje gamtoje žaidžia tik nušlifuotose žaidimų aikštelėse, praranda realybės sąvoką, įgauna daug baimių ir nepasitikėjimo pasauliu, stokoja savarankiškumo, globos, meilės, draugystės emocijų, kurios smarkiai paveikia ne tik vaiko emocinį pasaulį, bet ir vėliau, jau suaugusio žmogaus gyvenimą“, - sakė pašnekovė.

Pasak jos, daug laiko gamtoje praleidžiantys vaikai, pavyzdžiui, lankantys miško darželius, nuo kitų skiriasi savo emocine bei fizine sveikata. „Visų pirma, miško darželių mažieji lankytojai yra kūrybiškesni, laisviau ir lengviau bendrauja su suaugusiais ir bendraamžiais, nes gamta yra puiki terpė bendravimo įgūdžiams lavinti. Jie taip pat labiau pasitiki savimi, nes yra patyrę daugiau pavojų ir savarankiškai įveikę daugiau kliūčių. Tyrimais įrodyta, jog miško darželių vaikai taip pat lengviau susikaupia tiek individualioms užduotims, tiek darbui grupėse, tad lengviau prisitaiko ir geriau mokosi mokyklose“, - sakė miško darželio vadovė. 

D. Urbanavičienės teigimu, kasdien po keletą kilometrų suvaikštantys ir panašiai nubėgiojantys žaisdami miško darželių vaikai yra stipresni, be to, daug laiko praleisdami lauke užsigrūdina, todėl jų mažesnis ir sergamumas. 

Vis tik ir neturint galimybės lankyti miško darželių, galimybių vaikams artimiau susipažinti su gamta Lietuvoje tikrai netrūksta. 

Mėgdžioja paukščių balsus, ieško gyvūnų pėdsakų

Įvairūs gamtos pažinimo būtent vaikams skirti renginiai vyksta daugelyje šalies saugomų teritorijų. Vienoje iš jų, Kauno marių regioniniame parke, organizuojami vasaros žygiai vaikams ir jų tėvams, pavadinti „Būk tyrėju pats“. Pasak regioninio parko vyriausiojo specialisto Evaldo Makricko, pernai tokių žygių vaikams jis organizavo keturis, šiais metais planuose yra bent trys pažintiniai žygiai jauniesiems gamtininkams.

„Žygio tikslas – supažindinti vaikus su gyvąja ir negyvąja gamta, gyvūnų pėdsakais ir elgsena. Pritraukti prie gamtos iš kompiuterių „gniaužtų“. Parodyti, kad gamta – ne vien įdomi, bet ir naudinga, mokyti vaikus neteršti gamtos ir paaiškinti jiems, kodėl tai blogai“, - taip apie vasaros žygių vaikams paskirtį kalbėjo specialistas.

Gerą pusdienį trunkančių renginių metu vaikai per žaidimus ir įvairias užduotis artimai susipažįsta su regioninio parko gyvūnija ir augalija bei tiesiog pabūna gamtoje. „Žygio metu vaikai bando atpažinti pagal apibūdintojus augalus, gaudo vabzdžius, juos stebi per padidinamuosius stiklus ir bando nupiešti užrašų knygelėje bei atpažinti. Po to stebime paukščius, klausomės jų balsų, bandome juos pamėgdžioti. Be užduočių žaidžiame žaidimus: kas geriau užsimaskuos gamtoje, kas pirmas ras kokio nors gyvūno pėdsaką ar veiklos ženklų, renkame patį greičiausią, sumaniausią ir kūrybingiausią žygio dalyvį. O žygio pabaigoje vykdome aptarimą ir apdovanojame dalyvius prizais“, - GRYNAS.lt pasakojo E. Makrickas.

Botanikos sodai, miesto parkai – irgi gamta

Pasak regioninio parko specialisto, žygiai vaikams organizuojami pagal galimybes, priklausomai nuo darbuotojų užimtumo. Kauno marių regioninis parkas apskritai ekologiniam švietimui skiria nemažai dėmesio: nuolat vyksta įvairūs renginiai, pavyzdžiui, Paukščių, Grybų šventės, paukščių palydos, žolinių augalų seminarai, taip pat veikia „Gamtos mokykla“, kurios įvairios užsakomos edukacinės programos visus metus gali būti pritaikytos tiek patiems mažiausiems, tiek suaugusiems. 

GRYNAS.lt specialisto pasiteiravo, kodėl tokia veikla – ekologinis, gamtosauginis švietimas – yra svarbi, kokią reikšmę ji turi vaikų vystymuisi. 

„Svarbu, nes mokyklos, kiek girdėjau, praktiniam švietimui neskiria tiek daug dėmesio, kiek galime skirti mes, - sakė E. Makrickas. – Vaikai dalyvaudami tokiuose žygiuose tiesiogiai ir žaidimų metu išmoksta naudingų dalykų apie gamtą. Jie ją gali paliesti, pauostyti, išgirsti ar net kai ko paragauti – uogų, žolelių. Pavyzdžiui, kiškio kopūstas – ne visi miesto vaikai dabar yra ragavę kiškio kopūstų! Svarbiausias privalumas, kad tai nenuobodu ir vaikai nejučiomis mūsų pagalba patys atranda gamtos paslaptis.“

Pasak specialisto, ne taip ir svarbu, kur tokie žygiai vyksta – ir botanikos sode ar miesto parke vykdomi užsiėmimai ištraukia vaikus iš namų ir leidžia jiems pabūti gamtoje. „Žinoma regioniniuose parkuose, rezervatuose vaikai gali išvysti laukinę gamtą, saugomą nuo pačių žmonių. Čia galima rasti daug daugiau gyvūnų, vabzdžių, augalų rūšių. Galima daug daugiau išgirsti ir pamatyti. Jei tik yra galimybė, manau, reikia pabuvoti visur, kur tik įmanoma. Parkai, botanikos sodai irgi gamta, nesvarbu, kad žmogaus palaikoma. Yra žmonių, kurie neturi laiko apsilankyti miške, tai jiems bent tokia atgaiva“, - svarstė Kauno regioninio parko vyr. specialistas.

Galimybė iš arčiau susipažinti su gamta

Edukaciniai užsiėmimai vaikams kiekvieną liepos mėnesio antradienį vyksta ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune. Pasak VDU Botanikos sodo Edukacijos ir rekreacijos sektoriaus specialistės Simonos Gabulaitės, būtent tokio tipo vasaros užsiėmimai vaikams Botanikos sode organizuojami pirmą kartą. Pašnekovės teigimu, šių užsiėmimų tikslas yra labai paprastas – pirmiausia, suteikti galimybę 7-12 metų amžiaus vaikams iš arčiau susipažinti su gamta, įvairiomis ekologinėmis temomis bei tuo pačiu susirasti naujų draugų.

„Šių užsiėmimų metu vaikai išgirsta teorinių žinių apie tam tikrus gamtos komponentus, nes kiekvieną antradienį temos yra skirtingos. Gavę teorinių žinių toliau atlieka praktines užduotis: renka sėklas, mokosi nustatyti jų keliavimo-plitimo būdus, tyrinėja jas mikroskopu, taip pat braižo tvenkinio schemą, sudarinėja jo apgyvendinimo gyvūnais ir augalais planą, visų metų priežiūros planą ir suskaičiuoja, kiek, jų manymu, visa tai kainuotų. Mokosi apie medžius, kaip įvertinti medžio aplinką, kaip sužinoti medžio aukštį ir panašiai“, - apie tai, ką vaikai veikia porą valandų trunkančių užsiėmimų metu, GRYNAS.lt pasakojo S. Gabulaitė.

Dėl ekologinio švietimo svarbos vaikams ji pritarė kitų pašnekovų išsakytoms mintims: tai atitraukia vaikus nuo kompiuterių ar mobiliųjų telefonų bei leidžia jiems pažinti gamtą, kuri supa mus visus.
„Gamtos švietimas suteikia vaikui galimybę pažvelgti į kitokį pasaulį, tikrą pasaulį, kuris mus supa realybėje. Siekiame vaikams parodyti, kiek įdomių dalykų slepia gamta ir kokia ji panaši į mus. Džiugu matyti, kai vaikai išeina kupini įspūdžių ir didžiuliu noru grįžti dar kartą. Naujos žinios, nauji potyriai augina vaikus, jų mąstymą ir pasaulio suvokimą“, - sakė Botanikos sodo specialistė. 

Dalyvauja miško urėdijų talkose

Viena iš organizacijų, kurios veikloje vaikai gali dalyvauti visus metus ir aktyviai užsiimti aplinkosauga, yra Jaunųjų miško bičiulių sambūris (JMBS). Neseniai įvyko ir JMBS vasaros stovykla, rengiama jau daugiau nei 10 metų.

Kaip pasakojo Jaunųjų miško bičiulių sambūrio veiklos koordinatorė Lina Marmaitė, vasaros stovyklose dalyvauti kviečiami aktyvūs sambūrio nariai nuo pradinukų iki 18-mečių. „Jei per mokslo metus vaikai dalyvauja JMBS paskelbtuose įvairiuose respublikiniuose konkursuose, taip pat įvairiose savo būrelių veiklose, bendradarbiauja su savo rajono miškų urėdijomis, tai stengiamės sudaryti sąlygas, kad ir vasaros atostogų metu šių jaunųjų miško bičiulių laisvalaikis būtų turiningas“, - GRYNAS.lt sakė L. Marmaitė. 

Pasak jos, vaikai ir jaunuoliai į stovyklas atvyksta nusiteikę dar daugiau sužinoti apie gamtą bei prisidėti prie jos švarinimo ir saugojimo. Šiemet stovyklos dalyviai padėjo tvarkant Kretingos miškų urėdijos Darbėnų lauko sodmenų medelyną, susipažino su pajūrio kopų ir miškų augmenija, bendravo su varliagyvių ir šikšnosparnių specialistais. Kitais metų laikais jaunieji miško bičiuliai taip pat turi neką mažiau įvairios veiklos: „Pavasarį jie kartu su miškų urėdijų darbuotojais organizuoja talkas – šiukšlių rinkimui, inkilų paukščiams kėlimui, medelių sodinimui ir kitas. Rudenį kartais kviečiami medžių sėklų (ąžuolo gilių) rinkimui, o žiemos metu prisideda prie „Baltojo bado“ akcijos – organizuoja pašaro laukiniams žvėrims ir paukščiams surinkimą ir nuvežimą į mišką“, - pasakojo L. Marmaitė.

Į sambūrio veiklą įsitraukia daug pagalbininkų ir entuziastų – tai miškininkai, mokytojai, gamtininkai ir gamtosaugos specialistai. 

„Kiekvienas geras darbas, teisingas elgesys gamtoje puošia mus pačius. Ir kiekvienas mažas žingsnelis, kuriuos žengiame su vaikais, sukuria asmenybes. O mums kartu yra svarbu ir skatiname, kad tos asmenybės sukurtų visuomenę, kuri būtų išprususi ir gamtine tema“, - sakė Jaunųjų miško bičiulių sambūrio veiklos koordinatorė L. Marmaitė.