Nepailstantis 55-erių Vidmantas Urbonas vieną po kito skirtinguose žemynuose šturmavo šešis didžiausius ir aukščiausiai esančius gėlavandenius pasaulio ežerus. GRYNAS.lt detaliai aprašė sportininko plaukimą per Tanos ežerą Afrikoje, Etiopijoje.
Praėjusį ketvirtadienį Šveicarijoje pirmą kartą ultratriatlonininkas per telkinį plaukė ne skersai, bet išilgai, lydimas apie šimto penkiasdešimt plaukikų ir poros dešimčių laivų.
Dabar – poilsis, vėliau – knyga
„Skauda rankas, nugarą, jaučiu didžiulį visų raumenų nuovargį, tačiau tai natūralu po tokio plaukimo“, – penktadienį teigė Vidmantas Urbonas.
11 valandų 8 minutės 54 sekundės – toks oficialus plaukimo laikas. Panevėžietis išplaukė 7 valandą ryte ir kas valandą darydavo kelių minučių pertraukėles. Į krantą V. Urbonas išlipo 19.15 val., tad iš viso įveikdamas ežerą sugaišo daugiau nei dvylika valandų.
GRYNAS.lt primena šio ir kitų V. Urbono plaukimų akimirkas:
Šalia panevėžiečio visą distanciją plaukė būrelis šveicarų, jie keitėsi kas pusvalandį. V. Urbonas jiems nuolat diktavo tempą.
„Stebėjosi, kaip aš be ląstų ir didelių pertraukų galiu taip plaukti. Jiems buvo didžiulė nuostaba, kad aš, garbaus amžiaus, galiu nuplaukti tokį atstumą“, – penktadienio vidurdienį žvaliu balsu jau keliaudamas į Panevėžį pasakojo V. Urbonas.
Veterano plaukimas sutapo su šios šalies gelbėjimo tarnybos 75 metų jubiliejaus paminėjimu. Tad šventės dieną jis startavo kartu su dar maždaug 150 plaukikų, o juos lydėjo 20 laivų.
„Dabar truputį liūdna, kad ši mano misija baigėsi. Artimiausi planai – pailsėti, vėliau noriu parašyti knygą, gausiai iliustruotą nuotraukomis iš visų šių žygių. Jos tikslas toks kaip ir šios akcijos – atkreipti visuomenės dėmesį į gėlo vandens svarbą mūsų gyvenime. Jo poreikis didėja, o ištekliai riboti, be to, žalinga žmogaus veikla dar labiau prisideda prie jo stygiaus. Norėtųsi, kad knyga dienos šviesą išvystų iki metų pabaigos, galbūt iki Kalėdų“, – vylėsi V. Urbonas.
Panevėžietis atkreipia dėmesį ne tik į gėlo vandens problemą, tačiau ir garsina Panevėžį bei Lietuvą. Ten, kur plaukė, vietos žiniasklaida aktyviai domėjosi V. Urbono misija, ne išimtis ir Šveicarija.
Ištikima palaikymo komanda
Praėjusį sekmadienį iš Panevėžio pajudėjęs V. Urboną lydinčios komandos autobusas po poros dienų kelionės pasiekė Šveicariją.
Misijos autorius V. Urbonas apie kiekvieną ežerą galėtų daug ką papasakoti, kiekvienas plaukimas buvo sudėtingas, kartu įsimintinas, pareikalavęs didžiulių pastangų.
„Sunkiausia buvo plaukti per Baikalo ežerą, čia vandens temperatūra tesiekė 4–6 laipsnius šilumos. Antruoju pagal žygio sudėtingumą įvardyčiau Pietų Amerikoje esančio Titikakos ežero šturmą, vandens temperatūra buvo apie 11–13 laipsnių, buvo sunku kvėpuoti, jaučiau deguonies stygių, nes ežeras yra beveik keturių kilometrų aukštyje“, – prisiminė V. Urbonas.
Plaukikui Šveicarijoje ypač sunkūs buvo paskutiniai 7 kilometrai.
„Ežero vandens temperatūra buvo apie 20 laipsnių, pradėjus plaukti nebuvo bangų, tačiau likus maždaug septyniems kilometrams iki Liucerno praplaukiantys kateriai kėlė nedideles bangas, šios susidurdavo su iš šono prasidėjusiu bangavimu. Tai apsunkino plaukimą.
Tačiau tikslą pasiekiau sėkmingai. Mane pasitiko būrelis vietos lietuvių, su jais iškart įsiamžinome. Tada kritau į lovą kiek pailsėti, padarė kūno masažą. Vėliau su palaikymo komanda sėdome prie vakarienės stalo, pasidalijome įspūdžiais, pasistiprinome, truputį atšventėme sėkmingą šios penkerių metų misijos pabaigą“, – dėstė V. Urbonas.
GRYNAS.lt siūlo prisiminti V. Urbono plaukimą per didžiausią Etiopijos ežerą:
Planuose - ir Antarktida
Nors ką tik įveikė paskutinį ekologinės akcijos etapą, Vidmanto galvoje kirba nauji ištvermės žygdarbiai: įveikti jau keliskart šturmuotą, bet dėl itin didelių bangų nenugalėtą Lamanšo sąsiaurį. Taip pat panevėžietis užsimojęs išbandyti savo galimybes Antarktidoje – plaukti nedėvint nuo šalčio apsaugančio kostiumo.
Paties sumanytos ekologinės akcijos metu V. Urbonas aukščiausiai virš jūros lygio esančiais pasaulio gėlavandeniais ežerais iš viso nuplaukė 207 kilometrus.
2009-aisiais Pietų Amerikoje telkšančioje Titikakoje įveikė 37 kilometrus, po metų – 16 kilometrų Jeloustouno, esančio Šiaurės Amerikoje, 2011 metais jam pakluso 47 Baikalo kilometrai, 2012 metais nuplaukė 21 kilometrą Tasmanijos ežeru Australijoje, šių metų sausį – 49 kilometrus Tanos ežere Afrikoje, galiausiai Šveicarijoje esančiame Keturių kantonų ežere nuplaukė 37 kilometrus.