Vaikų ir paauglių manija virsta į paniką: liečia vieni kitus ir gąsdina, kad susirgai vėžiu

Dviejų vaikų mama Violeta labai nustebo, kai vieną dieną iš mokyklos grįžęs jos dešimtmetis sūnus pareiškė nenorintis sirgti vėžiu. To priežastis – spalvotos gumytės iš silikono (angliškai vadinamos „Loom band“), iš kurių pinamos įvairios apyrankės, žaislai ir kitokie rankdarbiai. Šie gaminiai šiuo metu vaikų labai mėgstami, tačiau žaibiškai plinta gandai, kad tokios gumytės kelia pavojų sveikatai. GRYNAS.lt domėjosi, ar šiems teiginiams yra pagrindo ir ar vaikų tėvai turėtų sunerimti.

Mamos gumytes uosto

„Aš turiu du vaikus, vienam yra dešimt metų ir jis pina iš tokių gumyčių. Vieną dieną jis grįžo iš mokyklos ir sako: nenoriu susirgti vėžiu. Labai keista buvo tokia reakcija, pradėjau klausinėti, kodėl, kas atsitiko. Pasirodė straipsnis, kuris plinta tarp mamų „Facebook“, kad tokios gumytės yra pavojingos ir jose esantys ftalatai gali sukelti vėžį. Matyt, ir tarp vaikų tas straipsnis buvo gautas, paskaitė ir ne viską žinodami dabar tomis gumytėmis vieni kitus liečia ir gąsdina, kad susirgsi vėžiu. Net sako būna vienas kitam kiša už marškinėlių – ir sako: „va, tau jau vėžys“, - šiurpiais vaikų pasierzinimais dalijosi Violeta.

Moteris pasakojo savo sūnui paaiškinusi, kad jie perka kokybiškas gumytes, bet, žinoma, 100 proc. garantijos nėra.

„Mamos, kurios tuo rūpinasi, renka tokias gumytes pagal kvapą, - atskleidė Violeta. - Mes jas uostome, nes yra gumytės, kurios turi kvapą, ir tokios, kurios visiškai neturi kvapo. Tų, kurios turi kvapą, jis yra ganėtinai aitrus, nemalonus. Jeigu ilgiau padirbi (pindamas gumytes – red. past.), tas kvapas net pusdienį persekioja“, - pasakojo pašnekovė.

Domisi ne tik mergaitės

Spalvingas minkštos plastmasės ar silikono gumytes galima įsigyti tiek internetu, tiek prekybos centruose, taip pat ir turguose. Violeta sako su sūnumi iš šių gumyčių pinanti gyvates ir patikina, kad jos skirtos ne tik apyrankėms, puikiausiai tinka ir įvairiems žaislams gaminti. Didžioji dalis tokių gumyčių į Lietuvos parduotuves atkeliauja iš Kinijos.

„Esu pirkusi jas Kaune bazėje, bet ten nerekomenduočiau pirkti niekam. Yra kelios vietos bazėje, kur jos visai neblogos ir bekvapės – tai septintas ir penktas sandėlis“, - juokiasi moteris.

Violeta pasakoja, kad tokių gumyčių pynimo manija tarp vaikų ganėtinai stipriai paplitusi – tuo domisi ne vien jos sūnus, bet ir dukterėčios, draugų vaikai.

„Jos yra paplitusios tarp vaikų maždaug nuo penkerių metų iki trylikos. Net ir darželiuose vyresnėse grupėse atsineša, tarp pradinukų tai dar labiau paplitę – visi pina, jiems įdomu. Galvojau, kad tai labiau mergaitiškas pomėgis, bet ir berniukai pina visokias „Žalgirio“ vėliavas, „Lietuvos ryto“ vėliavas“, - pasakojo Violeta.

Didžiojoje Britanijoje rado ftalatų

Per britų spaudą rugpjūčio pabaigoje nuvilnijo skandalas, kai vieno iš šių gumyčių pardavėjo „The Entertainer“ platinamoje produkcijoje rasta ftalatų – cheminės medžiagos, kuri gali sukelti vėžį. Pagal Europos standartus, žaisluose ftalatų gali būti ne daugiau nei 0,1 proc., o tirtu atveju rasta net 40 proc.

S. Židonienė

Negalima teigti, kad vaikas, pažaidęs su šiomis gumytėmis, iš karto susirgs vėžiu, bet čia kalbama apie ilgalaikį gaminių, turinčių ftalatų, poveikį žmogaus organizmui - kad šios cheminės medžiagos yra linkusios kauptis ir turi neigiamą poveikį žmogaus endokrininei sistemai.

Anglijos cheminių medžiagų specialistų grupė, atsakinga už produktų saugą, gavusi tėvų nusiskundimų dėl gumyčių skleidžiamo keisto kvapo, ištyrė 16 atsitiktinai parinktų „loom band“ pakuočių. Vieninteliai atrankos kriterijai buvo mažiau žinomas prekės ženklas arba nurodyta kilmės šalis – Tolimieji Rytai.

Visi 16 ištirtų rinkinių savo sudėtyje turėjo didesnį nei leistina ftalatų kiekį (daugiau nei 0,1 proc.), o dviejuose rinkiniuose ftalatų kiekis buvo viršytas net 500 kartų.

Ftalatai - tai cheminės medžiagos, kurios naudojamos plastikui suminkštinti, taip pat – kosmetikoje. Ftalatai priskiriami prie endokrininę sistemą veikiančių medžiagų, kurios siejamos su vėžiniais susirgimais, nevaisingumu bei hormoninės sistemos sutrikimais.

ES dar 2006 m. uždraudė 6 rūšių ftalatų naudojimą žaislų, skirtų vaikams iki trejų metų, gamybai. Šiuose žaisluose ftalatų turi apskritai nebūti. Kitų ftalatų kiekį apribojo iki 0,1 proc. Tačiau akivaizdu, kad ne visi į rinką patenkantys „loom band“ rinkiniai šiuos reikalavimus atitinka.

Didžiojoje Britanijoje po paskelbtų tyrimo rezultatų vienas iš didžiausių prekybos žaislais tinklų „The Entertainer“ pašalino iš savo lentynų „loom band“ rinkinius.

Pataria nepirkti turguose 

Kaip pastebi Baltijos aplinkos forumo (BEF) specialistai, tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos vartotojams nėra galimybės gauti patikimą informaciją, kuriais šių gumyčių gamintojais reikėtų nepasitikėti. Yra galimybė klausti gamintojo, siunčiant jam užklausą. Į ją gamintojas / platintojas privalo atsakyti per 45 dienas. Visgi, svarbu atsiminti, jog tokią informaciją pateikia pats gamintojas. Objektyviai ją patvirtinti gali tik tyrimai. 

„Šiuo atveju, geriausia alternatyva veikiausiai būtų patiems spręsti, ar rinktis šį laisvalaikio būdą, ar jį pakeisti alternatyviu. Specialistai pataria rinktis gerai žinomus prekės ženklus, nepirkti nekokybiškų, pigių produktų turguose ar neoficialiose prekybos vietose (didesnė tikimybė, kad prekės bus nesaugios). Taip pat prižiūrėti, kad vaikai gumyčių nedėtų į burną ir nekramtytų“, - patarimus dalija BEF specialistai.

BEF cheminių medžiagų specialistės Sigitos Židonienės teigimu, tam tikru rodikliu renkantis spalvotas gumytės iš tiesų galėtų būti jų kvapas - jeigu guma skleidžia nemalonų kvapą, tokio gaminio geriau nepirkti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į gaminio kainą - jeigu tokios gumytės kainuoja tris-penkis litus, vargu, ar bus labai kokybiškos.

„Negalima teigti, kad vaikas, pažaidęs su šiomis gumytėmis, iš karto susirgs vėžiu, bet čia kalbama apie ilgalaikį gaminių, turinčių ftalatų, poveikį žmogaus organizmui - kad šios cheminės medžiagos yra linkusios kauptis ir turi neigiamą poveikį žmogaus endokrininei sistemai“, - sakė S. Židonienė.

Savo ruožtu Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) atstovė, teisininkė Edita Petrauskaitė, paklausta, ar tėveliams vertėtų sunerimti dėl tokios produkcijos, pirmiausia patarė situaciją įvertinti kritiškai.

Edita Petrauskaitė

Galimai pavojingos spalvotos gumytės galėjo patekti tik į vietinę – Didžiosios Britanijos rinką ir nėra paplitusios kitose ES šalyse. Šiuo metu tokių pranešimų Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros institucijos nėra gavusios, todėl informacijos apie šiuos pavojingus gaminius neturi ir nėra pradėjusios jokių laboratorinių tyrimų.

„Spalvotų gumyčių („Loom band“) asortimentas yra labai platus – vartotojas gali pasirinkti sau tinkamiausią gaminį, vadovaudamasis kainos, kokybės kriterijais, rekomendacijomis ar prekės ženklu. Rūpestingas vartotojas turėtų pasidomėti, kokio gamintojo prekę perka, ar prekė atitinka saugos reikalavimus (visą šią informaciją turėtų suteikti pardavėjas) ir ar pardavėjas, reikalui esant, galėtų pateikti prekės saugumą patvirtinančius dokumentus. Kiekvienas gamintojas gamina skirtingą produkciją, todėl negalima teigti, kad visos spalvotos gumytės yra pavojingos“, - sakė E. Petrauskaitė.

Vis dėlto panašiai kaip ir BEF specialistai ji siūlo vaikus turintiems tėveliams būti atidesniems, įvertinti pirkimo turgavietėse, kioskuose ar neoficialiuose prekybos vietose rizikas.

„Tokios vietos, kaip žinia, nuosekliai seka populiarių pardavimų tendencijas ir greit pasirūpina pigesnių, tačiau ne visada saugių prekių pasiūla, todėl vartotojai dažnai rizikuoja permokėti už prekę sveikatos ir kokybės sąskaita“, - perspėja LNVF atstovė.

Prevenciniai tyrimai neatliekami, nes yra brangūs

Anot E. Petrauskaitės, tai, kad Didžiosios Britanijos rinkoje aptiktos sveikatai pavojingos gumytės turėtų būti oficialiai pranešta ir kitoms ES šalims per RAPEX sistemą.

„Galimai pavojingos spalvotos gumytės galėjo patekti tik į vietinę – Didžiosios Britanijos rinką ir nėra paplitusios kitose ES šalyse. Šiuo metu tokių pranešimų Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros institucijos nėra gavusios, todėl informacijos apie šiuos pavojingus gaminius neturi ir nėra pradėjusios jokių laboratorinių tyrimų“, - patikino teisininkė.

Kiekvienas gaminys, pasak jos, turi savo identifikacinę informaciją pagal kurią būtų galima nustatyti, ar sveikatai pavojingos spalvotos gumytės parduodamos ir Lietuvoje, tad gaminio saugumu susirūpinę vartotojai galėtų kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri laboratorijose ištirs, ar gaminio sudėtyje yra sveikatai pavojingų medžiagų.

„Įtarimų turintis vartotojas turėtų pristatyti gaminį ir pirkimo faktą įrodančius dokumentus (pirkimo kvitus ar pan.). Prevenciniai tyrimai neatliekami, nes yra brangūs, o visų naujai į rinką įvežamų produktų ištirti nėra galimybių“, - situaciją komentavo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos  atstovė.

Pritarė ftalatų uždraudimui vaikų žaisluose

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Produktų vertinimo skyriaus specialisto Sauliaus Majaus teigimu, tam tikri ftalatai žaisluose iš tiesų kelia riziką mažiems vaikams, kurie juos gali čiulpti.  Europos Sąjungoje tokios cheminės medžiagos jau seniai uždraustos. Šio proceso įteisinime teko dalyvauti ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistams, kurie pasisakė už šio draudimo būtinybę. 

„Draudimas nustatytas, be kita ko, ir dėl straipsnyje nurodytų ftalatų savybių. Straipsnio pavadinimas nekorektiškas, tačiau tekste faktinė medžiaga apie savybes teisinga tiek, kiek galima kalbėti apie teisingumą, kai duomenys labai apibendrinti ir  supaprastinti tiek, kad būtų suprantami ne specialistams“, - komentavo S. Majus.

E. Petrauskaitė

Galimai, pavojingos spalvotos gumytės, galėjo patekti tik į vietinę – Didžiosios Britanijos rinką ir nėra paplitusios kitose ES šalyse. Šiuo metu tokių pranešimų Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros institucijos nėra gavusios, todėl informacijos apie šiuos pavojingus gaminius neturi ir nėra pradėjusios jokių laboratorinių tyrimų.

Jo teigimu, Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, taikoma speciali RAPEX sistema, per kurią institucijos keičiasi informacija apie jų teritorijoje rastus nesaugius produktus. Jeigu Lietuvoje veikianti Valstybinė ne maisto produktų inspekcija gavo iš Didžiosios Britanijos oficialią informaciją apie minėtus žaislus, ji neabejotinai ėmėsi priemonių pašalinti tokius pačius žaislus iš Lietuvos rinkos.

„Priešingu atveju – pritarčiau nuomonei, kad tikslinga atlikti pasirinktinį tokių žaislų tyrimą siekiant nustatyti ftalatų koncentraciją“, - sakė S. Majus.

Savo ruožtu Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Vitalija Skrinskienė GRYNAS.lt patikslino, kad peržiūrėjusi paskutinių (apie 20 savaičių) RAPEX sistemos duomenis, nerado pranešimų, kad šis žaislas pavojingas. Taigi, šiuo metu Lietuvos rinkoje nėra prekiaujama tomis pačiomis gumytėmis, kurios nustatytos kaip pavojingos Didžiojoje Britanijoje.

Nepaisant to, specialistė patikino, kad vaikiškos gumytės, dėl kurių susirūpino dauguma tėvelių, Lietuvoje bus ištirtos. Tai inspekcija galės padaryti dalyvaudama ES finansuojamame projekte. Nors tyrimas gali užtrukti iki kelių mėnesių, V. Skrinskienė pažadėjo, kad jo rezultatai bus skelbiami viešai ir šią informaciją būtinai paviešins ir GRYNAS.lt.