Tik parduoti ją reikės biržoje.
Nuo antradienio Lietuvos stambiųjų vėjo energijos gamintojų elektra vėl superkama ir parduodama „Nord pool Spot“ biržoje. Anot energetikos ministerijos šios energijos supirkimo pertrauka atsirado dėl pernai liepą patvirtinto atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo aprašo, pagal kurį iki šių metų pradžios turėjo būti paskirta ir tą energiją superkanti įmonė.
Nesulaukdami energijos supirkėjo vėjininkai pradėjo kelti vėją – esą naujoji Vyriausybė juos ignoruoja. Energetikos ministerija sureagavo ir skubos tvarka vėjo jėgainių elektrą supirkti įgaliojo jau anksčiau tą dariusią „Lietuvos energiją“. Tik dabar šią elektrą Lietuvos energija turės parduoti ne per savo antrinę „Energijos tiekimo“ įmonę , o per biržą, kur ji kainuos vos ne perpus pigiau.
„Mums tas paskyrimas sukuria tam tikrą darbo krūvį, bet už tas išlaidas yra numatytas ir atitinkamas kompensavimas. Šiandien veikiančioms vėjo jėgainėms yra taikomas fiksuotas tarifas - t. y. 30 ct/kWh. Be abejo ta suma yra didesnė, negu statistinė biržos arba rinkos kaina, todėl skirtumas tarp tų dviejų kainų yra kompensuojamas iš VIAP“, – aiškino AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas
Energetikos ministerija žada skubiai parengti teisės aktus, pagal kuriuos galėtų nustatyti skaidrius kriterijus vėjo energiją superkančiai įmonei parinkti. Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo, tokių įmonių gali būti ne viena. Pretenduoti galės visos, užsiimančios elektros energijos prekyba.
Skaičiuojama, kad vėjo jėgainės gali pagaminti 5–6 procentus Lietuvoje suvartojamos elektros – apie 200 megavatų per valandą. Tačiau priklausomai nuo vėjo, vidutiniškai gamina tik apie ketvirtadalį šio kiekio – 40–50 megavatų, o kartais net visai negamina.
Dėl tokios, nuolat svyruojančios gamybos , elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ žada kasdien skelbti prognozes, kiek vėjo energijos kitą dieną bus parduodama biržoje.